Eilės

29 05, 2020

Angelo žvilgsnis

2020-06-04T10:47:25+02:00Eilės|

Šviečia danguje vaiskus, stebi iš viršaus visus. Angelas didžiais sparnais, plazda debesų laukais! Žvelgia į žmonių pasaulį, mato nuodėmingą šalį... Trykšta noru jis stipriu, tamsumas valyt šviesos kardu. Štai girtuoklis prie tvoros, raitosi be atvangos. Šalia turgus visas knibžda, apgavysčių čia nestinga... O už turgaus stovi namas, paleistuvių jis nektaras, Eina vyrai čia aistros, [...]

17 02, 2020

Sistema

2020-02-17T16:41:49+02:00Eilės|

Sociumo gniaužtai geležiniai suspaudžia nuo mažų dienų, Pagriebę vaiką nepaleidžia, išmoko būt šauniu vergu... O tas, kuris kitaip galvoja, patampa priešu jos baisiu, Nes juk sistema puikiai žino, kaip mums patapti jos geru nariu. O štai, naujai vėl iškepti, visi, kaip vienas ir pilki... Supranta viską jie protu, išmokę džiaugtis tik turtu. Pamiršę balsą [...]

14 10, 2019

Deivė

2019-10-14T10:32:49+02:00Eilės|

Tenai toli, girios takmėj ant aukšto kalno,Kūrenas šventas aukuras Dievų nektaro,Čia ąžuolas šimtametis nuo audrų saugo,O vaidilutės Dievams atsiduoda ant meilės alko...Plaikstosi gelsvi plaukai, vėjas juos šukuoja,Vaidilutės Dievams šoka, šventumu alsuoja.Meilės Deivės šventykla čia nuo seno stovi,Saulei užtekėjus vėl, kanklės ima groti.Ritualą krivis, seną, kaip pasaulis daro,O papėdėj liaudis laukia, ką žynys suprato.Dievai nori naują [...]

10 03, 2019

Nutrūkęs santykis

2019-03-10T17:26:39+02:00Eilės|

Gaudžia ragas, girios glūdumoj, Pučia jį išminčius, miško žalumoj. Dega čia laužai, krivio uždegti, Kviečia taip Dievus, būti vėl arti. Dievai ir Dievybės, sukasi aplink, Stebi jie senelį, judantį jų link. Krivis eina vėl, į Dievų pasaulį, Ten žinių paėmęs, gelbės savo šalį. Laukia tėvynainiai, grįžtant savo žynį, Daro ritualus, gauti gerai žiniai. Jau [...]

10 02, 2019

Amžinoji

2019-02-10T12:38:24+02:00Eilės|

Žmogaus vidaus gelmėj stovi gracinga, Labai sena, bet nenustojusi būti didinga. Skausmo randais per amžius išbraižyta, Bet vėl mylėti trokštanti - siela jausminga. Ji šėlsta, kaip pašėlus, sutikus jau matytą, Visa širdim mylėtą, bet jau seniai ištrintą. Daugybėje gyvenimų, yra kartu prabūta, Bet nesvarbu, nes vėl mylėti trokšta – siela ugninga. Viena prieš kitą [...]

29 06, 2018

Mirtis

2019-02-10T12:34:46+02:00Eilės|

Lekia vežimas su juodais žirgais, Veža jis Giltinę tamsiais apdarais. Dalgis pagaląstas, paruoštas kažkam... Kas šiąnakt važiuos, velnio pragaran...? Skausmo iškraipyti moterų veidai, Liūdesio pritvinkę jų gražūs namai. Giltinė praskriejo, palietė visus, Mirties baimė stingdo net stipriausiuosius... Suvokimo trūksta, kas yra mirtis, Dėl to kyla baimė dingti užmaršty... Atsivers bedugnė mums visiems kely, Ir [...]

12 04, 2018

Protėviai

2019-02-10T12:36:45+02:00Eilės|

Praūžęs vėjas girių kvapu, Neša jis žinią senuoju būdu. Protėviai šneka senąją kalba, Tik skaitantiems gamtą suprantama. Piliakalnių grožis slepia tenai, Gyvavusią tautą pagonių čionai. Jie šoka, dainuoja, kaip ir anksčiau, Tik visą tą regi, kas mato giliau. Čia ąžuolų girios bažnyčiom buvo, Kiekvienam gentainiui namais tapo. Šalis, kaip ąžuolas stipri gyvavo, Bet kalavijas [...]

7 02, 2018

Kelionė

2019-02-10T12:36:57+02:00Eilės|

Gyvenimo kelionei siela ruošias, Tenai aukštai, kur Dievas kelią rodo. Į savo naują kelią Žemėj džiaugsmingai puošias, Nedrąsiai žvelgdama, ką Tėvas gyvenime paruošęs. Čionai jos laukia daug smagių dalykų, O skaudulių, taip pat, jai nepavyks išvengt. Iš aukštumų, ji drąsiai, pažinti kūną žengia, O Angelai lydėdami, į šviesos pusę lenkia. Užmiega siela, į naują [...]

11 12, 2017

Visata

2019-02-10T12:37:15+02:00Eilės|

Tavo akyse, aš matau save. Aš jaučiu tave, savo širdyje. Ląstele esu, tavo margume. Visata didi, kur mane vedi? Aš klausau tavęs, savo širdimi Ir einu tenai, kur mane lydi. Trokštu aš suprast, esmę šiam kely... Visata didi, ką tu man turi? Tikslo aš siekiu, dėl kurio esu. Tavo šviesoje, aš judu džiaugsme. Tavo [...]

23 10, 2017

Atgimimas

2019-02-10T12:38:58+02:00Eilės|

Tenai tolumoj, ugnies šviesoj Pakilo į dangų ryto žaroj. Tai paukštis galingas, paukštis vaiskus Feniksas išskleidė savo sparnus. Karpydamas dangų jis kilo aukštai Sukeldamas žavesį, tiems kas žemai. Mylėjo ir šildė jisai visus, Bet sykį pamynė žmogus jo sparnus. Naudojo jo ugnį tenai kur nereik, Naikindami tuos, kas yra aplink. Jie griovė, niokojo ugnies [...]