Tenai toli, girios takmėj ant aukšto kalno,Kūrenas šventas aukuras Dievų nektaro,Čia ąžuolas šimtametis nuo audrų saugo,O vaidilutės Dievams atsiduoda ant meilės alko...Plaikstosi gelsvi plaukai, vėjas juos šukuoja,Vaidilutės Dievams šoka, šventumu alsuoja.Meilės Deivės šventykla čia nuo seno stovi,Saulei užtekėjus vėl, kanklės ima groti.Ritualą krivis, seną, kaip pasaulis daro,O papėdėj liaudis laukia, ką žynys suprato.Dievai nori naują [...]
Gaudžia ragas, girios glūdumoj, Pučia jį išminčius, miško žalumoj. Dega čia laužai, krivio uždegti, Kviečia taip Dievus, būti vėl arti. Dievai ir Dievybės, sukasi aplink, Stebi jie senelį, judantį jų link. Krivis eina vėl, į Dievų pasaulį, Ten žinių paėmęs, gelbės savo šalį. Laukia tėvynainiai, grįžtant savo žynį, Daro ritualus, gauti gerai žiniai. Jau [...]
Žmogaus vidaus gelmėj stovi gracinga, Labai sena, bet nenustojusi būti didinga. Skausmo randais per amžius išbraižyta, Bet vėl mylėti trokštanti - siela jausminga. Ji šėlsta, kaip pašėlus, sutikus jau matytą, Visa širdim mylėtą, bet jau seniai ištrintą. Daugybėje gyvenimų, yra kartu prabūta, Bet nesvarbu, nes vėl mylėti trokšta – siela ugninga. Viena prieš kitą [...]
Lekia vežimas su juodais žirgais, Veža jis Giltinę tamsiais apdarais. Dalgis pagaląstas, paruoštas kažkam... Kas šiąnakt važiuos, velnio pragaran...? Skausmo iškraipyti moterų veidai, Liūdesio pritvinkę jų gražūs namai. Giltinė praskriejo, palietė visus, Mirties baimė stingdo net stipriausiuosius... Suvokimo trūksta, kas yra mirtis, Dėl to kyla baimė dingti užmaršty... Atsivers bedugnė mums visiems kely, Ir [...]
Praūžęs vėjas girių kvapu, Neša jis žinią senuoju būdu. Protėviai šneka senąją kalba, Tik skaitantiems gamtą suprantama. Piliakalnių grožis slepia tenai, Gyvavusią tautą pagonių čionai. Jie šoka, dainuoja, kaip ir anksčiau, Tik visą tą regi, kas mato giliau. Čia ąžuolų girios bažnyčiom buvo, Kiekvienam gentainiui namais tapo. Šalis, kaip ąžuolas stipri gyvavo, Bet kalavijas [...]
Gyvenimo kelionei siela ruošias, Tenai aukštai, kur Dievas kelią rodo. Į savo naują kelią Žemėj džiaugsmingai puošias, Nedrąsiai žvelgdama, ką Tėvas gyvenime paruošęs. Čionai jos laukia daug smagių dalykų, O skaudulių, taip pat, jai nepavyks išvengt. Iš aukštumų, ji drąsiai, pažinti kūną žengia, O Angelai lydėdami, į šviesos pusę lenkia. Užmiega siela, į naują [...]
Tavo akyse, aš matau save. Aš jaučiu tave, savo širdyje. Ląstele esu, tavo margume. Visata didi, kur mane vedi? Aš klausau tavęs, savo širdimi Ir einu tenai, kur mane lydi. Trokštu aš suprast, esmę šiam kely... Visata didi, ką tu man turi? Tikslo aš siekiu, dėl kurio esu. Tavo šviesoje, aš judu džiaugsme. Tavo [...]
Tenai tolumoj, ugnies šviesoj Pakilo į dangų ryto žaroj. Tai paukštis galingas, paukštis vaiskus Feniksas išskleidė savo sparnus. Karpydamas dangų jis kilo aukštai Sukeldamas žavesį, tiems kas žemai. Mylėjo ir šildė jisai visus, Bet sykį pamynė žmogus jo sparnus. Naudojo jo ugnį tenai kur nereik, Naikindami tuos, kas yra aplink. Jie griovė, niokojo ugnies [...]
Stebi jis ją, ten tolumoj svajingai, Aistra užlieja, jo visą nuodėmingą kūną. Troškimas liejasi, netramdomas, kurio nesuvaldysi... Jis kemšasi toj padermėj, gumulu galingu... Ji trokšta jo, tik niekam to nesako, Tai uždraustas vaisius, šitam pasauly. Nes jis kitoks, nei daugelis kitų... O jei kitoks, tai laikomas niekoks... Bet meilėje nėra taisyklių, Nes meilė griauna [...]
Matau lakštingalą, Ji gieda savo giesmę, Jos balsas... Virpina mane... Lakštingala, kada tu būsi mano? Svajoti, jau visas pavargau... Lakštingala, aš noriu būti tavo, Svajones paversti realybe... Esu lakštingala ir giedu aš visiems Nebūsiu tavo, nes aš esu visų. O tapus tavo, patapsiu aš niekuom, Tik būdama laisva, aš patampu gyva. Matau lakštingalą, Ji [...]
