Juodoj nakty buvau aš pasiklydęs, Gūdžiam miške į nežinią nuslydęs. Spygliai erškėčių braižė mano kūną Randų žemėlapis man davė naują rūbą. Kiekvienas daiktas dūlėjo beprasmybėj, Kiekvienas veiksmas griovė vis mane. O mano siela, lyg vargšas Prometėjas, Giliai įkalinta, nugrimzdusi skausme. Gyvybės aš meldžiau kiekvieną dieną, Bet kūnas mano pamiršęs jau mane. Dievo vis [...]
Iš mistiko dienoraščių. Naktiniam horizonte praskriejęs šviesulys, Apšvietęs visą dangų auksinis spindulys. Dangaus pasaulio siųstas kosmoso šauklys Surado seną sielą, kuri jį išklausys. Šventoj šaly, šventa vieta, nes spindulys čionai greta. Aukštam kalne didi dvasia, mistiko siela paruošta… Esybės durys atsivėrė, Visatos paslaptį sugėrė… Dievo nektaro paragavo, į nušvitimą sureagavo… Pilnatvė smelkiasi per kūną, [...]
Aš vėl ir vėl tave matau, Dažnai man rodaisi, brolau... Tu atėjai manam sapne, Skubėjai kviesti pas save... Bet dar ne laikas man išeit, Tikslų gausybę reik pabaigt... Juk tu žinai, kad aš karys, Stipri dvasia, kiekvieną darbą padarys. Kartu mes žvelgėm mirčiai į akis, Ir matėme didžiuosius jos dantis... Bet tau šis žvilgsnis [...]
Šviečia danguje vaiskus, stebi iš viršaus visus. Angelas didžiais sparnais, plazda debesų laukais! Žvelgia į žmonių pasaulį, mato nuodėmingą šalį... Trykšta noru jis stipriu, tamsumas valyt šviesos kardu. Štai girtuoklis prie tvoros, raitosi be atvangos. Šalia turgus visas knibžda, apgavysčių čia nestinga... O už turgaus stovi namas, paleistuvių jis nektaras, Eina vyrai čia aistros, [...]
Sociumo gniaužtai geležiniai suspaudžia nuo mažų dienų, Pagriebę vaiką nepaleidžia, išmoko būt šauniu vergu... O tas, kuris kitaip galvoja, patampa priešu jos baisiu, Nes juk sistema puikiai žino, kaip mums patapti jos geru nariu. O štai, naujai vėl iškepti, visi, kaip vienas ir pilki... Supranta viską jie protu, išmokę džiaugtis tik turtu. Pamiršę balsą [...]
Tenai toli, girios takmėj ant aukšto kalno,Kūrenas šventas aukuras Dievų nektaro,Čia ąžuolas šimtametis nuo audrų saugo,O vaidilutės Dievams atsiduoda ant meilės alko...Plaikstosi gelsvi plaukai, vėjas juos šukuoja,Vaidilutės Dievams šoka, šventumu alsuoja.Meilės Deivės šventykla čia nuo seno stovi,Saulei užtekėjus vėl, kanklės ima groti.Ritualą krivis, seną, kaip pasaulis daro,O papėdėj liaudis laukia, ką žynys suprato.Dievai nori naują [...]
Gaudžia ragas, girios glūdumoj, Pučia jį išminčius, miško žalumoj. Dega čia laužai, krivio uždegti, Kviečia taip Dievus, būti vėl arti. Dievai ir Dievybės, sukasi aplink, Stebi jie senelį, judantį jų link. Krivis eina vėl, į Dievų pasaulį, Ten žinių paėmęs, gelbės savo šalį. Laukia tėvynainiai, grįžtant savo žynį, Daro ritualus, gauti gerai žiniai. Jau [...]
Žmogaus vidaus gelmėj stovi gracinga, Labai sena, bet nenustojusi būti didinga. Skausmo randais per amžius išbraižyta, Bet vėl mylėti trokštanti - siela jausminga. Ji šėlsta, kaip pašėlus, sutikus jau matytą, Visa širdim mylėtą, bet jau seniai ištrintą. Daugybėje gyvenimų, yra kartu prabūta, Bet nesvarbu, nes vėl mylėti trokšta – siela ugninga. Viena prieš kitą [...]
Lekia vežimas su juodais žirgais, Veža jis Giltinę tamsiais apdarais. Dalgis pagaląstas, paruoštas kažkam... Kas šiąnakt važiuos, velnio pragaran...? Skausmo iškraipyti moterų veidai, Liūdesio pritvinkę jų gražūs namai. Giltinė praskriejo, palietė visus, Mirties baimė stingdo net stipriausiuosius... Suvokimo trūksta, kas yra mirtis, Dėl to kyla baimė dingti užmaršty... Atsivers bedugnė mums visiems kely, Ir [...]
Praūžęs vėjas girių kvapu, Neša jis žinią senuoju būdu. Protėviai šneka senąją kalba, Tik skaitantiems gamtą suprantama. Piliakalnių grožis slepia tenai, Gyvavusią tautą pagonių čionai. Jie šoka, dainuoja, kaip ir anksčiau, Tik visą tą regi, kas mato giliau. Čia ąžuolų girios bažnyčiom buvo, Kiekvienam gentainiui namais tapo. Šalis, kaip ąžuolas stipri gyvavo, Bet kalavijas [...]
