Prievartą keičiame į lankstumą ir laisvę!

Prievartą keičiame į lankstumą ir laisvę! 2017-05-06T22:20:43+00:00

Project Description

Kažką darydami per prievartą – bėgame nuo savęs, nuo savo laimės.

Jei save verčiame per jėgą eiti į treniruotę ar padaryti darbą tik dėl to, kad toks tvarkaraštis yra sukurtas iš anksčiau ar, tiesiog, laikome save “disciplinuotais” –  kenkiame patys sau. O tada ir nueiname ne savo keliu, bet tuo keliu, kuris mums neneša pasitenkinimo, džiaugsmo ir t.t.

Ėjimas per prievartą destruktyviai veikia visą mūsų gyvenimą, kas, galiausiai, išryškėja visu savo gražumu.

Galime per prievarta kažką daryti savaitę, mėnesį, metus, tačiau galiausiai gausime pauzę, kuri, žinoma, bus priverstinė – gyvenimo dovanėlė (Jei negautume tokio ženklo, vargu, ar toli nueitume). Ar tai bus trauma, ar nelaimingas atsitikimas ar liga. Priklausys nuo prievartos stiprumo. Todėl sakymas, kad reikia kiekvieną dieną eiti tuo pačiu metu į treniruotę, atlikti tą pačią mankštą ar valgyti tą patį maistą – klaidingas pasirinkimas. Gal tai ir gali pasirodyti, jog tai valia, tačiau taip nėra, tai nėra ir stiprybė – tai lankstumo trūkumas. Valia – sąmoningas pasirinkimas eiti ten kur atrasime vertės, sukursime naudą, vietoj to, kad pasiduotume malonumams. Stiprybė – atsilaikymas aplinkos skleidžiamam negatyvui ir ėjimas toliau.

Lankstumas yra puiki savybė materialioje plotmėje, kaip ir subtilioje (mąstyme). Tai padeda prisitaikyti prie gyvenimo kaitos, prie naujos aplinkos, naujo maisto, bendravimo ir pan. Lankstumas suteikia galimybę laisvai rinktis ir džiaugtis naujovėmis be jokių kančių ar prievartos. Geriausias pasirinkimas tada, kai jaučiamės laimingi, įkvėpti bei nejaučiame didelės įtampos, sunkumo, prievartos, entuziazmo stygiaus.

Turime patys jausti, kas mums reikalinga kiekvienoje situacijoje: kokio aš dabar noriu maisto, bet ne kokį siūlo programa ar dieta, bet taip pat reikia nepasiduoti proto siūlomiems malonumams. Svarbu išmokti atskirti, ko reikia mums iš tikrųjų. Jei pagal tvarkaraštį šiandien turime treniruotę, tačiau jaučiamės be galo pervargę, nepailsėję – neprivalome savęs versti ir eiti kilnoti štangos ar bėgti 20 kilometrų. Kūnas pats puikiai supranta kada jam ilsėtis, kada jam judėti ir jis akivaizdžiai, tai parodo, tačiau perdėta prievarta dar labiau nuvargina, kol galiausiai sulaukiame tikėtosios pauzės.

Visus gyvenimo sprendimus galime išmokti priimti per savo jausmus. Jei apie kažką pagalvoję jaučiamės prastai, nuliūstame, įsitempiame, tai akivaizdus ženklas, kad to mums nereikia. Jei pagalvoję pasijaučiame kupini energijos, entuziastingi, įkvėpti – tai mūsų kelias. Bet, vėlgi, reikia išmokti jausmus atskirti nuo proto kalbos.

Iš šono gali pasirodyti, kad nuolatos įtampoje ir strese gyvenantys žmonės pasiekia daugiau ir sukuria daugiau, bet tai mitas, kuris išplito tuomet, kai minėtasis žmogus (įtampoje ir strese) pradedamas lyginti su neaugančiu ir gyvenimo džiaugsmą praradusiu žmogumi. Jei pastatytume pozityvų ir besidžiaugiantį žmogų šalia “minėtojo su įtampa” ir paleistume į gyvenimą iš to pačio taško, aiškiai pamatytume, kad veikėjas be įtampos pasiekia daug daugiau ir gyvena daug laisviau ir laimingiau.

Taigi, prievarta mūsų gyvenimuose nereikalinga, galime gyventi visiškai laisvai ir be sunkumų. Kai gyvenime nebūna įtampos, pasiekiama kur kas daugiau, lyginant su įtampa. Tada ir nuotaika būna gera ir viskas lengvai sekasi, ateina nuostabios galimybės, idėjos, suvokimai. Laisvi ir lankstūs pasirinkimai neprievartaujant savęs – kelias į aukštybes.

Gvidonas Macius.