Santykiai tarp vyro ir moters

Santykiai tarp vyro ir moters 2017-05-08T14:33:35+00:00

Project Description

Šį straipsnį skiriu visoms moterims.
Visos norime būti mylinčios ir mylimos. Ką daryti, kad meilės santykiai būtų
darnūs ir harmoningi?

1. Kad galėtume dalintis meile su artimu žmogumi, pirmiausia    turime pamilti save. Taip, kaip elgiatės su savimi, aplinkiniai elgiasi su jumis.  Jei nuvertinat save, pritrauksite žmones, kurie nuvertina jus. Jei mylite save,  gerbiate, pritrauksite žmones, kurie mylės ir Jus gerbs.

Turime ne tik prižiūrėti fizinį kūną, bet ir jausti, kas mums pačioms teikia  daugiausiai laimės. Ar dirbate mylimą darbą? Ar neužsisėdėjote kažkur per ilgai laukdami, kol kas nors laimę Jums atneš ant lėkštutės? Ar pakankamai save realizuojate, o gal stovite užstrigę vienoje vietoje ir netobulėjate? Ar klausotės,  ko nori jūsų širdis? Ar priimate save tokias, kokios esate, tiek išvaizda, tiek vidumi? Dauguma moterų nemyli savo kūno, nepriima savo išvaizdos, ieško savyje trūkumų. Idealios niekada nebūsime, padėkokime gamtai, kad mus tokias sukūrė, kokios esame – išskirtines. Kam švaistyti energiją ieškant savyje negatyvo, geriau tą energiją panaudoti kūrybai. Vyrui būsite patrauklesnė, jei nuoširdžiai didžiuositės savo kūnu, mylėsite jį. Be to, daugelis moterų dėl ne meilės sau, gėdijasi savo kūno prieš vyrą būti nuogomis. Užsideda programas, kad nuogas kūnas yra kažkas blogo, gėdingo, nešvankaus. Arba, kad kūnas jau nebe toks, kaip buvo anksčiau. Tuomet nustoja rodyti iniciatyvą lovoje, būna susikausčiusios, mylisi tamsoje arba visai nustoja mylėtis. Kai moteris 100 procentų myli savo kūną, ji nebijo nusirengti prieš savo mylimą žmogų, yra iniciatyvesnė intymiuose santykiuose, būna pasitikinti savimi, laimingesnė turėdama turtingesnį, įvairesnį seksualinį gyvenimą. Taip pat svarbiau susitelkti į savo vidinį tobulėjimą. Juk netobulėdamas žmogus dvasiškai neauga, tad kaip jis gali būti įdomus kitam? Kai vienas žmogus auga greičiau nei kitas santykiuose nėra harmonijos. Tuomet gali prasidėti nesutarimai, nusukimai į kairę. Turime susitelkti į save, o ne į kitą žmogų. Dažnai moterys aukoja savo mėgstamą veiklą, pomėgius, laisvalaikį dėl savo vyrų, galvoja, kad rūpinasi juo. Vyras daug labiau gerbs tą moterį, kuri rūpinsis savimi, savo poreikiais, realizuos save darbe ir už jo ribų, grįš namo laiminga, besišypsanti nei tą, kuri sėdi namuose, neranda savęs, nuolat būna nelaiminga, paniurusi ir pavargusi. Santykis tarp vyro ir moters turėtų būti lygiavertis. Kitą turime mylėti tiek pat, kiek save. Neturime dėl nieko aukotis, kaip ir kiti neprivalo aukotis dėl mūsų. Turime eiti savo keliu ir klausytis širdies.

2. Prisirišimas – tai ne meilė, o iškraipymas, kai bijoma prarasti mylimą žmogų. Nebūnant kartu negalite atsipalaiduoti, nuolat galvojate, kodėl jums nepaskambina, nuolat norite žinoti, ką veikia jūsų vyras? Vadinasi prisirišote. Visada turime paleisti žmogų, jei jis nori eiti. Kiekvienas žmogus į pasaulį atkeliauja vienas. Palieka jį taip pat vienas, tad kiekvienas žmogus iš prigimties yra laisvas. Jei vyras jus paliko, priimkite tai kaip pamoką, neprisiriškite, galbūt iš to žmogaus išmokote, tiek, kiek reikėjo ir į jūsų gyvenimą pasiruošęs įžengti kitas žmogus.

Moterys prisirišti linkusios labiau nei vyrai. Prisirišusioms moterims lytinių santykių metu ir kitais būdais vyras gali permesti savo negatyvą. Kito žmogaus savintis ir pririšti negalime, taip pat ir kontroliuoti. Dar blogiau prisirišti ir savintis tam, kad pati taptumėte laiminga, dėl naudos. Tada partneris tampa jūsų įrankiu tikslams pasiekti.

Kiekvienas žmogus, nori turėti savo erdvę, tad jei jūsų vyras atsipalaiduoja leisdamas laiką su draugais, žvejodamas, važinėdamas motociklu, medžiodamas, skaitydamas – leiskite jam tai daryti, nes tai yra jo laikas. Kontrolė: “kada grįši?”, “kur buvai?” “su kuo buvai?” – santykių taip pat nepagerins, o tik dar labiau atitolins. Negalime niekam nieko drausti, niekam nieko primesti, nieko reikalauti. Neturime versti daryti to, ko kitas žmogus nenori daryti. Ypač, jei tikrai mylite. Juk jūs nenorėtumėte, kad būtų ribojama ir jūsų laisvė? Taip pat neturite jos riboti ir pati sau.

Pavydas taip pat viena iš prisirišimo formų. Jei dažnai pavyduliaujate, kad Jūsų vyras kalbasi su kitomis moterimis, ar tiesiog gano akis žurnaluose, internete, tai gali būti jūsų nepasitikėjimo savimi, nepasitikėjimo savo vyru, negerbimo savęs ar ne meilės sau problema.

Kai jūs trikdote žmogaus laisvę, trukdote jam augti, tobulėti, mokintis, eiti savo keliu. Transformuokime santykiuose reikalavimus, prisirišimus ir kontrolę į nuoširdumą, bendradarbiavimą, susitarimą. Bendradarbiaukime kartu su savo antrąja puse, stenkimės duoti, daugiau domėkimės jo poreikiais, dėkokime jam, kai padaro ką nors dėl mūsų, net jei tai maža smulkmena. Duodamos gauname didžiulį dvasinį turtą.

3. Nepatinka, erzina kai kurios vyro savybės ar net išvaizda? Meilė tai – sugebėjimas priimti žmogų tokį, koks jis yra. Ir tikėti, kad jis gali tapti kažkuo didesniu. Tobulų žmonių nėra. Dažniau pastebimi negatyvūs bruožai. Jie erzina labiau, nes labiau matomi, o pozityvūs bruožai tarsi ir taip savaime suprantami. Jei pradėsime atidžiau stebėti, kur vyras pasistengė, kur teigiamai pasikeitė, gal ką nors dėl jūsų padarė, santykiai tikrai taps geresni. Negiriamas, nevertinamas, nuolat kritikuojamas vyras galvos, kad niekuo neįtinka, vis ką nors padaro blogai, nusivils ir nustos stengtis. Be to, prisiminkite, kad ir jūsų tam tikros savybės gali erzinti. Tad geriau pradėti keistis nuo savęs. Kito žmogaus pakeisti negalime, nebent jis pats to norėtų.

Moterys jautriau pasiduoda aplinkai, emocijoms, nuotaikoms, būna kamuojamos hormonų pokyčių, tad dažniau blogą nuotaiką ir negatyvą skleidžia namuose, ne reta išsilieja ant vyro. Kad ir kaip besigailėtumėte, kad išsprūdo neigiama emocija, deja, jos nebesugrąžinsite, jūs vis vien skaudinate savo mylimą žmogų. Tokia besikaupianti įtampa vyro esybėje, vėliau gali atsisukti prieš jus. Nuoširdžiai bendraudamos su vyru pozityviai, matydamos jo pliusus, o ne minusus, nustebsite kaip teigiamai pasikeis ir jūsų vyras.

4. Kad suktųsi energijos ratas, tarp vyro ir moters turi vykti energijų mainai. JI dalinasi savo moteriškąja energija, o JIS vyriškąją. Moteris turi skleisti moteriškumą, būti švelni savo vyrui, rūpestinga, daryti moteriškus darbus, dalintis su vyru energija intymioje aplinkoje. Jei kalsite į sieną vinį, dirbsite ilgiau nei Jūsų vyras, prarasite savo moteriškumą, būsite perpildyta vyriškos energijos ir negalėsite dovanoti jam savosios, moteriškos.

Poroje, kurios santykiai pagrįsti pasitikėjimu, nuolatiniu dialogu, noru dalintis, nekyla problemų. Tačiau jei nepasitikite savo vyru, pykstate, laikote savyje nuoskaudas jam, blokuojate jo vyrišką energiją, kurią jis jums duoda. Blokuodamos energiją galite prisikviesti nelauktų moteriškų ligų, o vyras gali pradėti dairytis į kitas.

Taip pat nei vienas šeimoje neturėtų susitelkti vien tik į savo savimeilę, nes turime galvoti, kas geriausia santykiui, o ne asmeniui. Dažnai skundžiamasi, kad po santuokos partneris tampa sėslus, guli ant sofos ir nieko neveikia, nepadeda buityje, nesistengia, nerodo dėmesio. Daugelis vyrų užsiprogramuoja, kad stengtis reikia tik prieš susituokiant, kuomet dar bijoma prarasti mylimą žmogų, tačiau, kai tik suskamba bažnyčios varpai partneris pradeda jaustis patogiai, atsipalaiduoja. Jis užsideda sau programą, kad tikslas jau pasiektas ir toliau tobulėti nėra kur, nebėra dėl ko stengtis, moteris jau užkariauta. Tokias programas užsideda ne tik vyrai, bet ir moterys. Santykiai taps darnūs tada, kai abi pusės stengsis viena dėl kitos visą gyvenimą, ir suvoks, kad auginti santykius reikia visada.

5. Kai nėra harmonijos su savimi, sunku siekti harmonijos su kitu žmogumi. Kartais norime turėti, ko neturime (daugiau pinigų, namus, mašinas), galvojame, kad turėdami tikrai tapsime laimingesni, bet pasiekę to, vis vien gyvenimas negerėja. Susitelkiame į materialumą, negatyvą, ieškome, kas galėtų mus padaryti laimingus, bet tikrasis laimės šaltinis slypi pačiuose mumyse. Šiuolaikinėje visuomenėje žmonės patiria daug streso: skuba, bėga, nieko nespėja, bando apimti daugiau darbų nei jie sugeba. Kad pasiektume harmoniją su savimi turime gyventi pozityviai, pradėti viską nuo savęs. Turime keistis patys, o ne bandyti pakeisti kitus žmones. Kiti mums parodo, ką turime keisti savyje. Harmonija tai – laikas, balansas, kiek skiriame kiekvienam dalykui: darbui su savimi (dvasiniam augimui), sau asmeniškai (pomėgiai, poreikiai), šeimai (vyras, vaikai, tėvai), sveikatai, darbui, papildomai veiklai, fiziniam aktyvumui, buičiai ir pan. Kai kažkuriam vienam dalykui skiriama daugiau laiko ar net apskritai susitelkiama į vieną, tuomet harmonija sutrinka, kenčia kitos sritys, gauname pamokas, kyla sveikatos problemų, nesutarimų šeimoje, nes neskiriama pakankamai dėmesio, sutrinka energijų tėkmė. Gali būti, kad tiems žmonėms, kurie ilgai negali sutikti partnerio, blokuoja jo atėjimą vien todėl, kad skirdamas dėmesį kitoms veikloms, jis tiesiog nesąmoningai neįsileidžia žmogaus į savo gyvenimą. Harmonijos su savimi pasieksime tada, kai jausimės laimingi, sveiki, pozityvūs, geros nuotaikos, žinosime, kad 100 proc. padarome tiek, kiek turime tą dieną padaryti.

6. Harmonija su mylimu žmogumi pasiekiama tada, kai santykiuose nebebūna negatyvo, jus jungia bendra veikla, mokate pasidalinti darbus buityje. Meilė – tai bendradarbiavimas su savo partneriu. Būtent bendradarbiavimas yra pagrindinis santykių ingredientas. Kartu jūs turite būti kaip stiprus, vieningas kumštis: geriausi draugai, mylimieji, tėvai savo vaikams, gyvenimo bendrakeleiviai, kurie padeda vienas kitam tobulėti, dvasiškai augti, palaikyti vienas kitą. Kai jūs sugebėsite rasti bendrą kalbą visose gyvenimo srityse, būti pozityvūs vienas su kitu, mokėsite susitarti, priimti vienas kitą tokie, kokie esate, spręsti problemas kartu, jūs rasite tarpusavio harmoniją, darną ir meilę.

Ieva Norvilaitė.