Šeima

Šeima 2017-05-08T14:38:39+00:00

Project Description

Kiekvienas mūsų veiksmas, kekviena diena įtakoja mūsų ateitį, kuria ją. Todėl net ir smulkmena šeimos planavime yra reikšminga. Einame gyvenimo keliu ieškodami darbo, partnerio, planuodami vaikus. Laimė, kai tai darome suvokę ir pažinę save, savo tikruosius gyvenimo tikslus ir vargas, jei darome tik dėl to, kad tai būtina. Pirmas svarbus laiptelis – atsakomybė. Atrodo visi jos turime, bet  tikriausiai pati sąvoka nėra teisingai suprasta. Atsakomybė  – sąmoningai įvertinti savo veiksmus ir suprasti pasekmes. Tai reiškia, kad nenumoji ranka sakydams “bus kaip bus”, nesidairai ir nerodai pirštu į kitą, neseki jo pavyzdžiu, o susikoncentruoji į   save. Jei kaskartą tik dairysimės į kitus, labai greit išslysim iš savojo kelio. Kaip pavyzdį galiu paminėti šiai dienai aktualią temą – vaikų planavimą. Pastebėjau, kad  einame link prievartinio šeimos kūrimo. Vaikai šeimoje atsiranda dėl aplinkinių spaudimo, nepateisintų savo lūkesčių, tariamo tikslo, savotiško apsidraudimo senatvėje. Nenorintis turėti vaikų  laikomas beverčiu, nesuprantančiu gyvenimo prasmės, o tas, kuris turi daug ir nesugeba pasirūpinti – visuomenės gėda.

Kaip susidėlioti prioritetus, kad vaikelis gimtų laiku, sveikas,  o motinystė – tėvystė būtų dovana?

*Vaikas nėra tik moters atsakomybė, planuoti reikia abiems, nes vyrška inciatyva, pasirengimas labai svarbus vaiko raidai ir vystimuisi. Abu partneriai yra lygiateisiai tiek planavimo tiek auginimo atveju. Tik būdami kartu, bendrai spręsdami problemas, jie gali sukurti sėkmingus pagrindus šeimos gyvenime.

*Save partneriai turi paruošti ir fiziškai ir psichologiškai. Susibalansuoti mitybą, kiek tai įmanoma, atsisakyti žalingų įpročių, išsivalyti organizmą. Paisrūpinti reikia ir minčų higiena, pasistengti atsikratyti neigiamų emocijų, negatyvo.

*Psichologiniai blokai, galbūt ankstensnės traumos padariniai, nepavykę santykiai, baimė dėl ateities, taip pat užkertą kelią vaiko atėjimui.

*Besąlygiškumo trūkumas, kai moteris verčia vyrą norėti vaikų arba trokšta vaikų norint išlaikyti santykius. Skuba gimdyti, nes kažkas pasakė, kad po 30 metų  sunkiau ir pavojingiau, nors tai dar viena primesta programa. Juk mes skritingu amžiumi pradedame menstruacijas, taip ir gimdome individualiai, pagal savo asmeninį organizmo subrendimą.

*Gimimas yra nauja reinkarnacija, todėl  nevaisningumą įtakoja ir karmos dėsniai. Vaikelį reikia priimti kaip asmenybę. Jis  turi savo asmeninę misiją ir  į šeimą ateina pačiu tinkamiausiu metu, net jei ir atrodo kitaip.

Beje ar susimąstėte kodėl organizmas į naują gyvybę žiūri, kaip į svetimkūnį, o pirmieji nėštumo mėnesiai
kelia diskomfortą (pykinimas, galvos svaigimas)? Vaikelio atėjimas kainuoja kančias,  kartais prisireikia ir nuskausminamųjų.  Knygose rašo, kad tai normali būsena, bet ar tikrai? Tik sąmoningai planuodami vaikus, juos
gimdysite su šypsena veide, nes organizmas bus pasirengęs priimti, o vaikelis gimti. 

Renkant vaikučiui vardą reikia atminti, kad kiekvienas vardas turi savo reikšmę, savo istoriją, savo energetiką, todėl labai svarbu vaikui duoti vardą, dėl kurio vėliau nebūtų pašaipų ar palyginimų. Duodant giminaičio vardą perduodamos ir jo savybės, todėl būtina išsakyti ketinimą vardą išvalyti nuo negatyvo bei programų.

Visi tėvai  nori, kad jų vaikai užaugtų gabūs ir protingi. Kartais perdėtas demėsys, rūpestis, savinimasis, į vaiką žiūrima kaip į nuosavybę, priveda prie to, kad berniukai užauga nesavarankiški, stokoja vyriškumo, o patys pradėję santykius ieško moters-mamos, kuri už jį viską padarytų. Tuo tarpu mergaitės ieško vyro, kuriam “atsisėstų ant kaklo”. Ir šitaip  ‘’nekalta meilė’’ išdarko žmogaus asmenybę ir atima teisę gyventi produktyviai. Gaila, kai kartais norima iš vaiko padaryti vunderkindą, neatsižvelgiant į tikrąsias vaiko galimybes, paminant jo talentus. Taip pat
negalima versti vaiką rinktis tos profesijos, kurios galbūt patys tėvai negalėjo mokintis, taip bandoma per vaiką atitaisyti savo klaidas. Su vaiku reikia užsiimti, jis mokosi iš tėvų pavyzdžio, ne moralo. Todėl kvaila mokinti vaiką doros, rankoje laikant cigaretę. Dar vienas paplitęs įprotis pirkti žaislus, kurie yra “ant bangos” taip pateisinant vaiko įgeidžius. Nereikia pamiršti, kad tai tiesiog komercija. Šiandien “ant bangos” vienas rytoj kitas žaislas. Vaikas vis tiek nepatenkintas. Daug efektyviau vaikui skirti reikiamą dėmesį su juo bendraujant, žaidžiant, negu pirkti žaislus, taip išleidžiant pinigus ir atitolinant ryšį su vaiku. Vaikui reikia stengtis paaiškinti dalykus, kurie jam nesuprantami, o ne vien burbėti: ne tavo reikalas, užaugsi – suprasi. Šitaip vaikui duodamas pretekstas ieškoti informacijos pas draugus ir netgi nepažystamus arba  internete. Žinoma daugelis tėvų teisinasi, kad per darbus jie neturi tam laiko, tačiau čia vėl tik atsakomybės neturėjimas, tiek renkantis darbą, veiklą, tiek nemokėjimas to suderinti. Kai vaikas užaugs, jis gal ir supras, kodėl  tėvai aukojosi, tačiau skriauda liks
visam gyvenimui. Atvirkštinis atvejis, vaikų irzlumas rodantis, kad tėvai užsisėdėjo vietoje. Nutraukė
studijas ir nesiryžta jų tęsti, nenori grįšti į darbą, arba atsisako savo svajonių. Šitaip teisinasi, kad nebėra tam laiko, reikia atsiduoti tik vaikui.  Nors tikrai yra būdų suderinti ir vaiko auklėjimą ir namų ūkį ir savo pačio realizaciją. Kai to nesugebama padaryti per daug dėmėsio skiriama tik vienai sričiai, kitos yra apleidžiamos. Prasideda barniai šeimoje, kas įtakoja ir vaikučio elgesį.

Taigi, išvada tokia,kad vaikučio auginimas yra bendradarbiavimas, mokymasis kartu, juk tėvams irgi reikia mokintis auginant savo atžalą: kantrybės, atsakingumo, atlaidumo. Šeima yra visų bendras darbas ir tik kartu galima ją paversti viso gyvenimo dovana.  

Irma Miliauskaitė.