Tėvo pasidalinimas

TĖVO PASIDALINIMAS

Nuo neatmenamų laikų žmonijos augimo variklis yra tobulėjimas. Siekimas tapti geresniais privedė prie daugybės laimėjimų. Tobulėti galima įvairiausiais būdais, kurių manau ir patys daugybę žinote. O šiame straipsnyje papasakosiu apie tris pagrindines Žemėje esančias tobulėjimo sistemas, kuriose sielos renkasi  savo tobulėjimo kelią. Priklausymas vienai sistemai užkirsdavo kelią priklausyti kitai sistemai. Sulig šviesos ir tamsos egregorų susijungimu ta situacija pasikeitė ir atsirado galimybė eiti tarpiniu keliu. Tarpinis kelias suteikia galimybę tobulėti per šviesos ir tamsos tarpusavio sąveiką, tokiu būdu tobulėja pati Visata. Su šiuo naujuoju etapu mes judame kartu su Visatos energijomis, todėl iš jos turime didelį palaikymą, taip tampame daug stipresniais ir sėkmingesniais. Kad suprasti, kaip įeiti į naująją tobulėjimo sistemą, reikia išeiti iš senosios, o kad išeiti iš senosios sistemos, pirmiausia reikia ją suprasti.

TRIJŲ SISTEMŲ SUSIFORMAVIMAS

Tuo metu, kai Tėvas sukūrė Žemę, jis už Visatoje vykstančius procesus atsakomybes perdavė pačiai Visatai. Atidavęs atsakomybes, Tėvas nukeliavo į šviesos egregorą, kad galėtų sukurti tobulumo energiją. Atėjimas į šviesos egregorą reiškė, kad tamsios ir pilkos Tėvo dalys atskils. Taip ir nutiko – Tėvas skilo į tris dalis: šviesią, tamsią ir pilką. Daugybė žmonių, būtybių, esybių buvo įsitikinusios, kad jos turi sekti Tėvo keliu, o šis skilimas įtakojo, kad atsirado trys sekimo sistemos. Kokią sistemą būtybės pasirinkdavo sekti priklausė nuo to, kokios dalys pas jas dominuodavo (šviesios, pilkos, ar tamsios). Sekimas paskui Tėvo šviesią dalį suformavo dvasingumo sistemą ir Žemės pliusinius lygius.  Sekimas paskui pilką dalį suformavo visuomeninę sistemą ir Žemės nulinį lygmenį. O sekimas paskui tamsią dalį suformavo tamsiojo pasaulio sistemą ir Žemės minusinius lygius (plačiau apie Žemės lygmenis esu aprašęs straipsniuose „Gyvenimas tarp gyvenimų“, bei „Pragaras ir rojus“).

ŽEMĖS NULINIS LYGMUO IR ARIMANAS

Kaip jau minėjau, Žemės nuliniam lygmeniui priklauso žmonijos sisteminė visuomeninė. Sisteminė visuomenė paremta viena didele programa, kuri atsispindi tuo, kad protas yra labiausiai išaukštinamas. Ši sistema paremta piramidės principu: kas piramidės viršuje, tas valdo tuos, kurie piramidėje yra po jais. Pačią aukščiausią piramidės vietą užima Arimanas. Arimanas – tai Tėvo pilkoji dalis. Arimano valdomas pasaulis nėra suinteresuotas, kad žmonės vadovautųsi širdimi, mokėtų naudotis vidiniu matymu, ar atrastų savyje panašius gebėjimus, nes tokiu būdu žmonės atranda tikruosius save ir nustoja protą laikyti pirmoje vietoje. Dažnai visuomeninėje sistemoje mes galime išgirsti, kad aiškiaregystė, įvairūs subtilūs gebėjimai ir su jais susiję dalykai yra nesąmonė. „Viskas, kas mokslo neįrodyta yra paistalai“ – tokiomis programomis siekiama sumenkinti žmonijos dvasią, o be dvasios žmones lengva valdyti. Nulinis lygmuo paremtas žmonių programavimu, o pagrindinė jo programa ta, kad reikia tapti geresniu už kitą. Ši programa iššaukia konkurenciją, o ji yra šio pilkojo pasaulio pagrindas. Konkurencija veda į kovą, kas įtakoja žmonių susipriešinimą, kas visada žmoniją  atveda prie karų. Noras tapti geresniu už kitus atima tikrojo mūsų kelio dalis, ko pasekmė – neinama savo keliu, o einama konkurentų keliais. Visa tai atima dideles galimybes tobulėti iš širdies, bet duoda programas koks turi būti sisteminis žmogus. Žmonių keliai negali būti lyginami tarpusavyje, nes kiekvieno unikalus kelias, todėl nesulyginamas.

Šiame sisteminiame pasaulyje dominuoja reptiloidai. Kadangi jie buvo sukurti vadovautis protu, todėl dažniausiai puikiai jaučiasi sisteminėje visuomenėje. Reptiloidų daugiausia dirba įvairiose valstybinėse įmonėse ir tokiu būdu ji nekinta bei išlaiko savo energetinį pilkumą. Kitų rūšių sielos, ypač angelai ir tamsieji, bando įnešti į sistemą kitų spalvų, kitų energijų, bet šiuo atveju sistema juos stengiasi užgniaužti kaip svetimkūnius. Nuo mažumės yra kalama į galvą, koks turi būti sisteminis žmogus, o ne koks turi būti tikruoju savimi. Mokyklų sistema paremta konkurencija, o turėtų būti energija sutelkta į kiekvieno vaiko stipriausių savybių atskleidimą. Tuomet turėtume vunderkindų mokyklas, kas vėliau žmoniją pakeltų į daug didesnes pergales. Akiniai dažniausiai taip pat jaučiasi komfortiškai Žemės nuliniame lygmenyje. Kadangi jie kūrė šias sistemas, todėl pasąmoningai žino, kaip apeiti sistemines taisykles. Dažniausiai būtent akiniai į sistemą įneša naujoves, nes jie supranta sistemą ir su ja nekovoja. Tamsiųjų energijos tankios ir sistema juos fiksuoja kaip parazitinį pavojų, todėl tokie žmonės savo veiklose labai dažnai susiduria su biurokratiniu aparatu, kuris juos blokuoja. Angelų energijos per aukštos sistemai, todėl jie sistemą deginą. Savo ruožtu sistema jų energetiką įvairiomis gyvenimiškomis situacijomis nužemina. Kai jautriems angelams sunku, tuomet ir jų aukštos vibracijos nusimuša, kas sistemai tampa nebepavojinga. Labai dažnai konsultacijose matau, kad žmonių nesėkmių problema yra  nesugebėjimas sukurti tinkamo santykio su sistema, o tai yra labai svarbu. Tinkamas santykis su sistema atveria galimybes realizuoti save visuomenėje.

ŽEMĖS PLIUSINIAI LYGMENYS IR TĖVO ŠVIESI DALIS

Sekimas paskui šviesią Tėvo dalį suformavo dvasingumą ir pliusinius lygius. Dvasingume yra valymasis nuo tamsių dalių. Kuo labiau išsivalai nuo tamsių dalių, tuo labiau tavo subtilus kūnas kyla į viršų nuo nulinio lygmens. Šis procesas atitolina žmones nuo sistemos ir jie pasineria į dvasingumą, kas padeda dar labiau valytis nuo tamsių dalių. Per eilę gyvenimų, kai siela sugeba visiškai išsivalyti nuo tamsių dalių, ji išsiskaido į šviesą. Išsiskaidžiusi į šviesą siela tampa pakilusiu mokytoju, arba dar kitaip vadinama pakylėtuoju valdovu. Tokios sielos keliauja į saulę ir mokosi per valdymą visos saulės sistemos. Reiktų paminėti, kad su tokiomis sielomis keliauja ir žmogaus dvasia, kuri su siela sudaro vientisą darinį ir spinduliuoja stiprią dvasinę energiją. Jautresni žmonės, kurie sugeba jausti, matyti ar girdėti subtilius lygius, gali pagauti tokios dvasinės energijos dažnį ir gauti per jį įvairius suvokimus. Saulėje viską išmokę pakilę mokytojai keliauja į šviesos egregorą, kuriame stengiasi palaikyti šviesos ir tamsos pusiausvyrą Visatoje. Šviesos egregore pakylėtieji mokytojai tampa tiesioginiai Tėvo šviesios dalies pagalbininkai.

Stiprią įtaką pliusiniams lygiams turi angelai, kurių pasauliai prasideda nuo +80 lygio. Kuo aukštesniame lygyje angelų pasaulis, tuo stipresnis ir angelų choras, čia irgi egzistuoja hierarchija. Angelai, priklausantys aukščiausiems chorams, ima suvokimus iš pakilusių mokytojų, kurie yra saulėje. Kaip minėjau, Angelų pasauliai prasideda nuo +80 lygio, bet tai nereiškia, kad jie negali judėti per kitus lygius. Angelų darbo zona yra nuo +1 iki +150 lygmens. Įsiveržę į pilkajį nulinį, ar į minusinius lygius, jie iš ten būna išstumti, todėl juose angelai įtakos neturi. Angeliškoms sieloms, kurios atgimusios žmonėmis todėl ir sunku sistemoje, nes jas stumia iš jos, arba uždaro į dėžutę, kas fiziniame lygmenyje pasireiškia kaip atskirtis nuo visuomenės. Tokie žmonės neranda sau vietos, nes yra daug gilesni vidumi, nei visuomenė. Bet išmokę suvaldyti savo energijas, suprasti savo gylį, būtent angeliškos sielos žmonės turi didžiausią galimybę užmegzti ryšį su angelų pasauliais bei pakilusiais mokytojais, iš kurių gauna daug šviesos, suvokimų ir tobulėjimo energijų. Lankymasis įvairiose aukštų vibracijų vietose, taip pat gali padėti užmegzti ryšį su aukštesnių pasaulių būtybėmis. Bet ar tai reikalinga, ar tai jūsų kelio dalis, tą parodys jūsų širdys. Kas ieško tokių ryšių, nors širdis veda kitur, tas užmezga ryšį su silpnomis ir nereikšmingomis subtilaus lygio būtybėmis, kas dažnai virsta apsėdimais.

ŽEMĖS MINUSINIAI LYGMENYS IR LIUCIFERIS

Žemės minusiniai lygiai – tai šaknis, iš kurios kūrėsi kiti lygiai. Kiekvieno dalyko pirmapradė atsiranda iš tamsos. Tamsa tai medžiaga, iš kurios kuriasi nauji dalykai, iš tamsos buvo sukurta ir pati Visata. Visos kitos energijos nesugeba sukurti pirmapradžio kūrinio, jos tik keičia jį, tobulina. Taip ir Žemės minusiniai lygiai yra pirmapradė kitų dviejų likusių sistemų. 

Daugelis esate girdėję apie senovės civilizaciją Atlantidą. Manoma, kad tai buvo labai išsivysčiusi civilizacija, kurią paskandino vandenys. Atlantidos griūtis, tai durys į naują ciklą, tai etapas naujos pradžios, kurią valdė Liuciferis. Pirmiausiai nupasakosiu trumpai apie pačią Atlantidą ir jos griūtį pagal šventų raštų informaciją, mano vidinį matymą, bei kitus randamus šaltinius, kurių patikimumą visada tikrinu širdimi. Supratus Atlantidos istoriją, bus galima lengviau suprasti Žemės istorijoje vykusių globalių reiškinių priežastis. Biblijoje yra rašoma, kad buvo tvanas, kuriame buvo paskandinti visi, tik Nojui su savo įgula pavyko išsigelbėti. Būtent ir Atlantida buvo paskandinta tvano, tai tie patys įvykiai vykę pasaulyje. Biblijoje yra rašoma, kad prieš tvaną buvo milžinų, milžinai aprašomi daugybėje pasaulio šalių mitologijose, tarp jų graikų, lietuvių, germanų ir t.t. Savo aiškiaregystės pagalba stebėdamas Atlantidos laikus, atlantus regiu didesnius, nei dabartiniai žmonės. Tą patį mato daugybė aiškiaregių, o tai dar vienas patvirtinimas, kad Atlantidos laikotarpis ir laikotarpis prieš Nojaus laivo pastatymą yra tas pats.

Biblijoje Dievas užtvindė tvanu viską todėl, kad žmonės tapo nedori, o aš savo matymuose regiu, kad Atlantidos žmonės labai daug pasiekė moksle ir todėl pradėjo nuvertinti Dievą, o jų pagrindinis Dievas tapo mokslas. Graikų mitologijoje titanai buvo Dievai milžinai, kuriuos vėliau nugalėjo Dzeusas. Dzeusas yra Dievo Tėvo reikarnacija, jis ir sunaikino su tvano pagalba titanus, arba dar kitaip vadinamus atlantus. Kronas buvo tas, kas valdė Atlantidą. Kronas yra laikas, su šio valdovo vardu aš sieju tų laikų žmonių gebėjimą judėti laiku. Krono tėvas buvo Uranas, o Urano tėvas buvo Tartaras. Tartaras, tai tas, kuris buvo giliausiai po Hadu, o Hado pasaulis yra požemių pasaulis, tai tas pats minusinių lygių pasaulis, kuriame yra krikščionybėje žinomas pragaras ir skaistykla. Tartaras graikų mitologijoje apibūdinamas kaip pirmapradė, taip pat ir aš minusinių lygių šaknį apibūdinu pirmaprade, iš kurios susikūrė visas žemiškasis pasaulis. Taip pat, graikų mitologijoje galime pastebėti įvairiausių sutvėrimų, tokių kaip minotaurai, kentaurai ir pan., Tai irgi Atlantidos mokslo pasekmė, o šiomis dienomis galima pastebėti panašius dalykus, kai mokslininkai vis labiau linksta į gyvūnų klonavimą. Nesakau, kad tai blogai ar gerai, tiesiog tai vyksta ir įvykiai atsikartoja.

Po Atlantidos griūties visur buvo chaosas. Žmonėms reikėjo naujojo etapo sėklos, kad galėtų užgimti nauja era. Šio naujojo etapo sėklą atnešė Liuciferis ir taip prasidėjo didvyrių era. Liuciferis yra tas pats kas Prometėjas, o Prometėjas pagal graikų mitologiją žmonėms nešė šviesą. Būtent ši šviesa ir yra naujosios eros sėkla. Liuciferis yra dar vadinamas šviesos nešėju ir buvo šviesiausias iš angelų, bet jis pasirinko žmonėms nešti šviesą, dėl to kai kurių angelų ir angeliško pasaulio buvo atstumtas. Liuciferį palaikė dalis angelų ir jie leidosi kartu su juo į Žemės chaosą, pas žmones, kurie buvo paskendę tamsybėse. Noras per daug padėti žmonėms, noras juos kuo labiau apšviesti, turėjo ir neigiamų pasekmių. Noras per daug – tai yra Visatos dėsnio pažeidimas. Visi tie, kurie padeda kitiems daugiau negu reikia, prisiima jų negatyvą ir patys nuo jo apsunksta. Taip nutiko ir Prometėjui su jo komanda, iš šviesių angelų jie tapo tamsiais demonais, kurie karaliauja minusiniuose lygiuose. Visatoje nieko be reikalo nevyksta, taip ir šis procesas turėjo savo prasmę. Tokiu būdu buvo galutinai suformuoti minusiniai lygiai. Žmonės nebegali savo negatyvo permesti kitiems, o jeigu tai ir padaro, tuomet jiems tai vėl sugrįžta bumerangu. Kuo didesnį žmogus negatyvą padaro, tuo į žemesnius minusinius lygius nusileidžia, o ten jau laukia sudemonėjusio Liuciferio kariauna, kuri priverčia sielas gailėtis dėl savo poelgių. Kaip jau minėjau, minusiniuose lygiuose yra pragaras ir skaistykla, čia vyksta sielų atsiskaitymas (plačiau apie tai paskaityti galite mano straipsniuose „Gyvenimas tarp gyvenimų“ bei „Pragaras ir rojus“). Tarp angelų ir demonų kartais vykdavo kovos dėl įtakos zonų, bet šios kovos Visatos mastu buvo tik šviesos ir tamsos pusiausvyros atstatymas. 

Su kiekvienu nauju etapu ateina ir chaosas. Tokia tvarka vyksta mažų etapų atėjimas į mūsų gyvenimą, tokia pačia tvarka vyksta ir globalių etapų žmonijos mastu atėjimas. Chaosas atneša naujas energijas, kurias reikia suvokti ir susisteminti. Susisteminimas – tai lyg visko sudėjimas į tam tikras dėžutes ir tvarkos padarymas. Taip ir Visata žmonijai duoda naujų energijų, kad išmoktų su jomis tvarkytis, o išmokus ateina vėl naujas etapas su nauju chaosu, taip ir vyksta tobulėjimas. Didvyrių era buvo paremta fizine jėga, valia, stiprybe. Šioje eroje buvo daugybė dievų, deivių, stebuklų, magijos… Ši gausa įvairiausių energijų atspindėjo pradžią naujojo etapo. Straipsnyje „Pragaras ir rojus“ rašiau apie mūsų gyvenime vykstančius ciklus, o šiame straipsnyje šiek tiek pasikartosiu, kad būtų lengviau suprasti ir didžiuosius žmonijos ciklus. Kiekvieną naujo etapo sėklą mes turim pasiimti iš tamsos, ir dažnai tas pasiėmimas būna toks sunkus, kad atrodo lyg būtume į pragarą papuolę. Pasiėmus sėklą pradedame matyti naujo etapo viziją. Tą naują sritį, į kurią atėjome mes auginame, ji šviesėja ir tampa vis labiau suprantama, bei lengviau valdoma. Daugiausia, ką galime pasiekti tame etape yra to etapo rojus. Pasiekus rojų viskas pradeda darytis pilka, beprasmiška, neįdomu, nes pasiektos toje srityje lubos ir nebevyksta tobulėjimas. Dažniausiai daugelis nenori paleisti savo rojaus, nes čia taip viskas pažįstama ir aišku, bet naujas etapas neišvengiamas. Kuo ilgiau vyksta senų energijų nepaleidimas, tuo labiau gaudo pragaro liežuviai, kurie rodo, kad reikia leistis į tamsą ir pasiimti naujojo etapo sėklą. Šitame periode yra labiausiai jaučiama mirties energija, nes ji ateina nužudyti senų nereikalingų energijų, o jeigu mes jų nepaleidžiame, tai žudo ir mus. Tai atrodo, kaip griūtis gyvenimo ir visos durys užsidarė, bet reikia surasti langą, o tuomet šoktelsite tobulėjimo laipteliais aukščiau. Šis sėklos auginimas yra neišvengiamas mūsų augimas, mes nustojame tobulėti ir augalas nustoja augti. 

Sėkla, tai pirmapradis grynuolis, kuri sudygsta, kai pirmapradę energiją maišom su aplinkos energijomis. Kai augale nebelieka pirmapradės energijos, tuomet jis pasiekė savo rojų ir jam atėjo laikas žūti. Kokio augalas bus dydžio, amžiaus labai daug priklauso nuo mūsų sprendimų jį auginant. Pirmapradė energija, kaip branduolinis kuras, kuris gali labai daug pagelbėti, bet netinkamai naudojant – susprogdinti. Dabar paaiškinsiu, kaip pagal šį modelį klostėsi žmonijos istorija po Atlantidos griūties. Kaip jau minėjau, po tvano buvo tamsa ir chaosas, kas atspindėjo žmonijos pragarą. Matydamas tą situacija, Prometėjas leidosi į aptemusią Žemę, kad atneštų žmonėms šviesą ir žinias, kaip toliau gyventi. Šiame didvyrių etape buvo daugybė dievų, deivių, tikėjimų, įvairiausių būtybių, tokių, kaip kentaurai, slibinai, vienaragiai, nykštukai, fėjos ir t.t. Ši įvairovė atspindėjo ciklo pradžią ir galimybę žmonijos augalą sukti į kelias kryptis. Kai buvo pasirinkta kryptis, tuomet žmonija pradėjo pereidinėti į kitą šio etapo stadiją, tai yra kankinių erą. Perėjimui iš didvyrių į kankinių erą labiausiai įtakos turėjo Krikščionybė. Krikščionybės šaknys yra judaizme, o judaizmas yra monoteistinė religija. Tai reiškia, kad sulig Judaizmo atsiradimu prasideda nereikalingų energijų atmetimas ir išgryninimas reikalingų energijų, ir tai pasireiškia per vieno Dievo garbinimą, o kitų atmetimą. Atsiranda griežtos taisyklės, kitaip vadinamos dogmomis, kurios nusako, kaip garbinti Dievą, kaip gyventi, kad būtum dievobaimingas. Dievas apibūdinamas kaip piktas, kerštingas, todėl toks augalas negali plėstis, tai yra jo lubos, nes žmonijai jis nepatrauklus. 

Su Kristaus atėjimu šis augalas išleidžia naują ūglį, kuris vadinasi Krikščionybė. Žmonija labai dažnai nori to, kas lengviausia, bet tai dažnai nebūna geriausias variantas. Krikščionybė buvo puikus lengvasis variantas, tai mesijas, kuris atperka visų nuodėmes. Dievas geras ir gailestingas, dėl kitų dievų rūstybės nereikia sukti galvos, nes Dievas tik vienas, o jeigu kažkas ir nubaus, tai ne bėda – juk kankinys arčiausiai Dievo. Jeigu kriviai, žyniai turėdavo būti ypatingai dvasiškai apsivalę, kad gautų kuo švaresnę informaciją iš aukštesnių pasaulių, tai krikščionybėje to jau nebereikia, nes visos taisyklės užrašytos. Krikščionybės pradžioje buvo įvairiausių judėjimų. Vienas jų – Gnosticizmas, kurio esmė buvo ne vadovautis aklai vienu šventraščiu, bet analizuoti ir suprasti daugybę šventų raštų. Juk kai situaciją matome iš kelių kampų, mes ją galime daug geriau suprasti, nei iš vieno taško. Taip pat šis judėjimas reiškėsi, kaip savistaba ir savo jausmų suvokimas, kas suteikia daugybę atsakymų į įvairiausius klausimus. Taip dirbo gnostikai, taip dirbo žyniai, kriviai, taip dirbo tie, kurie rašė šventus raštus. Atsakymai ateidavo per vizijas, išjautimą, o ne per dogmas.

Šventraščiai labai reikalingi ir jų pagalba galima suprasti senųjų žynių išmintį bei tokiu būdu žmonijai toliau augti. Bet šventraštis negali būti galutinė tiesa, nes tai lubos tobulėjimui. Krikščionybė nenorėjo jausti, nenorėjo suprasti, ji pasiliko tik dogmas. Vadovaudamiesi tik dogmomis, žmonės toliau darė energijų išgryninimą. Tai pasireiškė erezijos laikais. Tas pats Gnosticizmas buvo paskelbtas erezija, daugybė religinių, mokslo, okultinių  ir kitų judėjimų buvo sunaikinta. Išvalius nereikalingas energijas buvo pasiektas šio etapo rojus. Šį nupasakotą krikščionybės augimo etapą vadinu Tėvo šviesios dalies era. Ir nesvarbu, kad šiame etape buvo daugybė negatyvo, nes negatyvą padarė žmonės priimdami netinkamus sprendimus, tai ne Tėvo kaltė. Tėvas davė impulsą į tinkamiausių energijų išgryninimą, o žmonės laisva valia pasirinko koks jis bus. Tuomet prasidėjo renesansas, kuris atnešė naujas energijas, tokias kaip neoplatonizmas, misticizmas, astrologija, gamtos magija, vėliau atsirado teosofija, antroposofija, tai buvo nauja sėkla žmonijai, už kurios reikėjo kabintis. Tokie žmonės kaip Gėtė, Šteineris, Blavatskaja, Jungas kalbėjo apie begalinę svarbą suprasti savo vidų ir jo reikmes, kad nuo to priklauso žmonijos ateitis. Kas supranta savo vidų, tam atsiveria nauji pasauliai, per kuriuos žmogus gali keisti savo realybę. Mūsų gelmėje yra kūrybos sėkla, ir tik pažinę savo gelmę mes tampame tikri, o ne paviršiniai. Pakankamai neišplitus sielos ir dvasios analizės mokymams, prasidėjo naujieji amžiai. Sulig naujaisiais amžiais atėjo Arimano valdymo era. 

Aš kalbėjau apie etapus, kuriuos įprasminau kaip augalą. Minėjau, kad kai augalas pasiekia savo rojų, savo lubas, jame nelieka savasties, jis tampa pilkas ir beprasmis. Nepriėmus naujos sėklos renesanso metu, šis ciklas tapo pilkas. Naujieji amžiai atnešė Arimano energiją, o pragaro liežuviai pradėjo naikinti tuos, kas nepaleido senų energijų. Pirmas bei antras pasauliniai karai būtent ir yra tie pragaro liežuviai. Po šių karų per komunistinę santvarką atsirado dar daugiau pilkumo, o žmonės atsisakė net ir Dievo. Šiomis dienomis mes matome klestintį kapitalizmą, kuriame dvasia turi vis mažiau vietos, nes ją užima materializmas. Atsirado nauja religija – mokslo religija. Kas mokslo nepatvirtinta, tas laikoma netikra, bet tas pats mokslas savo įžvalgas keičia kas dieną, o galutinės įžvalgos dažnai tampa tokios, kokia ir senolių išmintis. Judėjai nukryžiavo Kristų dėl dogmų, krikščionybė persekiojo mokslo žmones dėl dogmų, o dabar įsitvirtino mokslas su savo dogmomis. Dogmos visad lėtino žmonijos tobulėjimą, nes trukdo ateiti naujai energijai. Tik širdimi gali pajausti kas išties tau tinka, nes ji yra indikatorius, kuris parodo kur veda Visata.

Tikslas viso šio ciklo yra tas, kad žmogus savyje sujungtų tris energijas: gyvulišką, žmogišką ir dievišką. Gyvuliška – tai pirmapradė liuciferiška energija. Tai didelė stiprybė, fiziškumas, nevaldoma seksualinė energija ir tikslų siekimas per jėgą. Pas tuos, kuriuose per daug išreikšta pirmapradė energija, tie gyvena Liuciferio pasaulyje, tai yra minusiniuose lygiuose. Šiuose lygiuose yra vienintelis įstatymas „kas stipresnis, tas ir laimi“. Aišku, iš tikrųjų čia laimėjusių nebūna, nes šituose lygiuose stipriausias ir vienintelis laimėtojas yra Liuciferis. Atėjus laikui, jis iš kiekvieno šiuose lygiuose pasiima savo stiprybės duoklę sugniuždydamas juos. Minusiniuose lygiuose daug mafijos atstovų, tamsių magų ir daug kitų žmonių, kurie savo tikslų siekia per jėgą, mirtį, tamsą. Pirmapradė energija, tai laukinė energija, kurią sujungus su dieviškumu ir žmogiškumu, atsiranda balansas. Dieviškumo atskleidimas savyje – tai kelionė į dalykus, kurie plika akimi nematomi. Ši kelionė susideda iš daugiau aukštesnių idealų, nei tik fiziologinių reikmių atlikimas. Dieviškumo siekimas dažniausiai vyksta, kaip aprašiau pastraipoje „Tėvo šviesi dalis ir pliusiniai lygiai“. Per daug susitelkdami į dieviškumą, žmonės atsisako savo pirmapradės energijos, o kartais ir žmogiškumo. Pas tokį žmogų nebelieka savasties, nebelieka moteriškų, ar vyriškų energijų, toks žmogus neturi ryšio su Motina Žeme ir dažnai yra linkęs į fanatizmą. Pastraipoje „Arimanas ir nulinis lygmuo“ rašiau kas būna, kai žmogiškumas būna per daug išreikštas. Žmonės tuomet lieka be dvasios, o iš to prasideda įvairiausios psichologinės ligos, tokios kaip depresija ir t.t. „“

Šią dieną pilkojo pasaulio labai daug, todėl tiek daug žmonės jaučia ir beprasmybės… Bandymas nuo kito kopijuoti sėkmę atneša paviršutiniškumą ir netikrumą. Bet žmogiškumas pusiausvyroje su gyvuliškumu ir dieviškumu yra labai svarbus, nes turėdami ryšį su sistema, galim padėti jai keistis į gerąją pusę. Jeigu sistema gerėja, tai ir mums visiems atsilaisvina galimybės augti. Žmogus tam ir ateina į Žemę, kad komunikuotų su aplinka ir tokiu būdu tobulėtų. Atskirtas nuo komunikavimo, kiekvienas vaikas taptų laukiniu. Visi mes savyje turim Liuciferio, Arimano, Tėvo, ir šios dalys mums duotos ne šiaip sau, jas reikia atskleisti ir sujungti. 2012 m. Visatoje prasidėjo milžiniški procesai, pradėjo jungtis šviesos ir tamsos egregorai (plačiau apie tai mano straipsnyje „Gilyn į Visatos paslaptis“). Straipsnio pradžioje rašiau, kad Tėvas sukūręs Žemę skilo į tris dalis, bet pradėjus 2012m. jungtis šviesos ir tamsos egregorams, ir Tėvo dalys ėmė jungtis. Visų šių procesų metu Tėvas atskleidė, išgrynino ir užaugino savo dalis, o dabar, atėjus laikui, jas sujungia ir kreipia nauja tobulėjimo kryptimi. Per daugybę gyvenimų patirtą ciklą, mūsų sielos pažino šias tris Tėvo energijas, todėl dabar jas reikia atskleisti savyje, sujungti  ir nukreipti širdies keliu. Gyvuliškumas, žmogiškumas, dieviškumas – tai energijos mumyse, kurios turi papildyti viena kitą. Gyvuliškumas duoda jėgą, stiprumą, seksualumą, palikuonius, pastovėjimą už save. Žmogiškumas duoda galimybę šias gyvuliškumo energijas įterpti į visuomenę, žmogiškumo pagalba kuriama bendra visuotinė gerovė, nuo kurios visi esame priklausomi. Dieviškumo pagalba mes galime suprasti ne tik savo sistemos taisykles, bet ir Visatos dėsnius, kurių pagalba turime sukurti harmoningą Žemės bendruomenę.

DIRBANTIEMS SU VIDINIU MATYMU:

  1. Paleisti automatiniam uždarymui situacijas iš praeitų gyvenimų, kurios susijusios su straipsnyje aprašytais įvykiais ir reikalingos man uždaryti. Visas pakilusias situacijas, kurios neužsidarė automatiškai, dėti į dievišką karantiną. Persižiūrėti, kiek situacijų neužsidarė, ir visas jas uždaryti peržiūrėjus su vidiniu matymu.
  2. Paleisti reikalingas situacijas automatiniam uždarymui su visuomenine sistema ir Arimanu. Visas pakilusias situacijas, kurios neužsidarė automatiškai, dėti į dievišką karantiną. Persižiūrėti, kiek situacijų neužsidarė ir visas jas uždaryti peržiūrėjus su vidiniu matymu. Patikrinti per širdį, ar su sistema ir Arimanu santykis atsistatė 100 procentų toks, koks turi būti. Jeigu santykis neatsistatė, tuomet Tėvo ir Motulės Žemės prašyti suvokimų, kaip šį santykį atstatyti 100 procentų ir peržiūrėti suvokimus. Suvokinėti tol, kol santykis atsistatys 100 procentų.
  3. Paleisti reikalingas situacijas automatiniam uždarymui su Liuciferiu ir minusiniais lygiais. Visas pakilusias situacijas, kurios neužsidarė automatiškai, dėti į dievišką karantiną. Persižiūrėti, kiek situacijų neužsidarė ir visas jas uždaryti peržiūrėjus su vidiniu matymu. Patikrinti per širdį, ar su Liuciferiu ir minusiniais lygiais santykis atsistatė 100 procentų toks, koks turi būti. Jeigu santykis neatsistatė, tuomet Tėvo ir Motulės Žemės prašyti suvokimų, kaip šį santykį atstatyti 100 procentų ir peržiūrėti suvokimus. Suvokinėti tol, kol santykis atsistatys 100 procentų.
  4. Paleisti reikalingas situacijas automatiniam uždarymui su Tėvo šviesia dalimi ir pliusiniais lygiais. Visas pakilusias situacijas, kurios neužsidarė automatiškai, dėti į dievišką karantiną. Persižiūrėti, kiek situacijų neužsidarė ir visas jas uždaryti peržiūrėjus su vidiniu matymu. Patikrinti per širdį, ar su Tėvo šviesia dalimi ir pliusiniais lygiais santykis atsistatė 100 procentų toks, koks turi būti. Jeigu santykis neatsistatė, tuomet Tėvo ir Motulės Žemės prašyti suvokimų, kaip šį santykį atstatyti 100 procentų ir peržiūrėti suvokimus. Suvokinėti tol, kol santykis atsistatys 100 procentų.
  5. Patikrinti, kiek procentų išreikštos jumyse gyvuliškumo, žmogiškumo ir dieviškumo dalys. Jeigu jos neišreikštos 100 procentų tiek, kiek turi būti, tuomet su jomis susijusias situacijas paleisti automatiniam uždarymui. Patikrinti, kiek situacijų automatiškai neužsidarė ir jas padėti į dievišką karantiną. Tuomet imti po vieną situaciją iš karantino ir su vidinio matymo pagalba peržiūrėti ir uždaryti. 

Uždarius situacijas vėl per širdį patikrinti ar gyvuliškumo, žmogiškumo, dieviškumo dalys 100 procentų išreikštos. Jeigu ne, tai prašykit Tėvo ir Motulės suvokimų, kaip šias dalis išreikšti tiek kiek yra reikalinga.

Žmonija ant slenksčio pereiti į kitą ciklą, o kuo daugiau žmonių priims sąmoningumą, tuo tas perėjimas bus lengvesnis. Jeigu žmonija sąmoningumą atmes, tuomet gresia dar daugiau pragaro liežuvių, o po trečio pasaulinio karo situacija mažai kuo atsiliktų nuo tos, kuri paskandino Atlantidą. Net ir kylantis vandenyno lygis rodo ženklus, kad žmonija turi keistis, nes gresia katastrofa. Bet galima įžvelgti ir gerų ženklų – labai daug sielų bunda, ir tokiu būdu sąmoningumas vis labiau sėjasi mūsų visuomenėje.

Rokas Jarašius  2019 06 27