Straipsnių ciklo ‘‘Gilyn į Visatos paslaptis‘‘ III dalis.

SEKANT KRIKŠČIONYBĖS PĖDSAKAIS

Kiekvienas pasaulio regionas turi toje aplinkoje dominuojančią religiją. Besidomint įvairiomis religijomis supratau, kad kiekvienos religijos šaltinis yra tas pats, tik kiekvienam regionui, pagal to meto energetiką ir žmonių suvokimą atitinkamai buvo pateikta ir informacija. Logiška, nes paduoti tokį suvokimą, kuris yra per aukštų vibracijų ir kurio žmonės nesuprastų būtų beprasmiška. Geriausias sprendimas pateikti tokias žinias, kurios savo informacija nėra tokios švarios, bet tą visuomenę pakeltų laipteliu aukščiau, vedant tobulėjimo keliu.

KOVA TARP RELIGIJŲ

Daug amžių žmonių patirtis rodo, kad religiniai įsitikinimai dažnai priveda prie tarpusavio kovos. Daug karų, mirčių ir skausmo suteikė būtent religijos. Kodėl taip nutinka? Kodėl tie dalykai, kurie turėtų vesti į tobulėjimą nuveda į skausmą? Žinoma, kad tai susiję su konkurencija ir nebuvimu suvokimo, kad kiekvienas turi rinktis savo tobulėjimo kryptį tiek dvasiniame, tiek fiziniam pasaulyje vadovaudamasis širdimi, o ne kažkokiomis programomis, ar dogmomis. Programos gali būti įvairiausios, pavyzdžiui, tokios, kaip mano tėvai krikščionys ir aš toks turiu būti, bet juk kiekvienas iš mūsų turime eiti ne tėvų, o tik savo keliu. Mūsų tikrąjį kelią parodo, tik mūsų širdys. Būtent žmonių nesugebėjimas, ar nenoras įsiklausyti į savo širdis nuveda į negerus dalykus. Kiekvienas pasirinkdamas savo kelią širdimi, taip pat pasirinks ir tikėjimą, kuris pagal savo tiesos švarumą bus optimaliausias sielos tobulėjimui. Žmonės, kurie gyvenime vadovaujasi ne širdimi, o kažkokiomis religinėmis dogmomis, ar programomis patenka į tam tikrų jėgų pinkles, kurios jais ima manipuliuoti. Prisiminkime iš istorijos kryžiaus žygius, tai buvo tas pats programų uždėjimas žmonėms su religijos pagalba. Tam tikros jėgos,  tokiu būdu žmones nukreipė į mirtį dėl savo naudos. Pagrindinė priežastis, kodėl žmonės gavo tokią pamoką yra ta, kad jie klausė kitų, tik ne savo širdžių. Panašūs įvykiai vyksta ir šiomis dienomis, visi žinote apie arabų pasaulyje atsiradusią jėgą Islamo valstybė. Žmonės ir ten yra manipuliuojami jėgų, kurios bando dengtis Dievo vardu. Tos pačios dogmos, kurias skirtingi asmenys, skirtingai interpretuoja sau patogia linkme nuveda į mirtį. Ne Dievui reikia tų mirčių, o žmonės nesusitelkdami į savo tobulėjimą, į savo širdies kelią neišnaudoja iš Visatos gaunamų, tam keliui skirtų energijų, ko pasekmė – karas. Jeigu mes neišnaudojam tikrajam savo keliui skirtų energijų, ši energija virsta negatyvia energija, kuri pasireiškia nelaimėmis, ligomis, o kai globaliai šios neišnaudotos energijos prisikaupia daug, tuomet pritraukiamos tokios situacijos, kaip karas, maras, ar kitokios pandemijos. Visata visada siųs mums tobulėjimo energiją ir tik nuo mūsų priklauso negatyvui, ar pozityvui ją išnaudosim.

Jeigu gyvenime vadovaujiesi savo širdimi – esi KŪRĖJAS!

Jeigu ne, tuomet esi ĮRANKIS kažkam kurti…

Šis Visatos dėsnis tikrai veikia, subtiliame lygyje už kiekvieno, kuris nesivadovauja savo širdimi, kažkas stovi ir kreipia jų gyvenimą sau palankia vaga. Gali būti, tai tamsios jėgos, gali būti šviesios, gali būti kažkokie egregorai, ar sielos kūrėjai, tų variantų, kas už jūsų stovės ir kreips sau palankia kryptimi, jeigu neklausysite savo širdies yra aibė ir tik vadovaudamiesi širdimi priimsite savo tobulėjimui optimaliausius sprendimus.

KRISTAUS FENOMENAS

Visi manau sutiksite, kad Jėzus Kristus buvo neeilinė asmenybė. Su jo atėjimu į Žemę stipriai pasikeitė didelė dalis pasaulio žmonių tikėjimo. Aptarsiu Jėzaus Kristaus atėjimo į pasaulį pliusus ir minusus, o šį požiūrį susidariau stebėdamas krikščionybės egregorą savo vidinio matymo pagalba, bei domėdamasis religijomis skaitydamas įvairius šventraščius. Palyginus senojo ir naujojo testamento energetiką pamatysime, kad naujojo testamento energijos vibracijos daug aukštesnės. Tą galima suvokti, net ir protu paskaičius bibliją.

Senasis testamentas:

,,Kas pralieja žmogaus kraują, jo kraujas taip pat bus pralietas, nes žmogus sutvertas pagal Dievo atvaizdą.‘‘ Pradžios knyga, 9, 6.

‘‘Kas sumuša žmogų, taip, kad jis miršta, tas baudžiamas mirtimi. Bet jei sužaloja – gyvybę už gyvybę, akis už akį, dantis už dantį, ranka už ranką, koja už koją, nudeginimas už nudeginimą, žaizda už žaizdą, randas už randą.‘‘ Išėjimo knyga, 21, 12, 23-25.

Naujasis testamentas, Kristaus žodis:

„Jei kas tave užgautų per dešinį skruostą, atsuk jam ir kairįjį“. Mt. 5, 38-42.

„Jūs esate girdėję, jog buvo pasakyta: mylėk savo artimą ir neapkęsk savo priešo. O aš jums sakau: mylėkite savo priešus ir melskitės už savo persekiotojus,  kad būtumėte savo dangiškojo Tėvo vaikai” Mt. 5, 43–45.

Paminėtose ištraukose aiškiai jaučiasi senojo ir naujojo testamentų energetinių vibracijų skirtumai. Tad Jėzaus misija įnešti šviesesnes vibracijas tame laikmetyje yra tikrai gera. Bet krikščionybės minusas yra tas, kad kaip ir seniau judaizmo rabinai nesugebėjo priimti Kristaus, taip ir dabar bažnyčios pasaulis nesugeba priimti naujų tiesų, nes vadovaujasi sau naudingais interesais, arba aklai Biblija, o ne savo širdimi. Kad ir šiais laikais pasirodžius fiziniam kūne Kristui su naujomis tiesomis, jis gal ir nebūtų nukryžiuotas, bet tikrai manau apšmeižtas ir atstumtas. Bažnyčios mohikanams tiesiog nepatogu keisti sistemą, kurią jie supranta ir yra jos karaliai. Visatoje energijos pastoviai kinta, todėl su tuo kitimu ir suvokimas apie Dievą, tikėjimą, religiją turi kisti, jis turi būti vis gilesnis. Informacijos švarumą galima patikrinti per širdį, o imti ją reikia ne vien aklai iš knygų, o ir per savo vidinį matymą. Jėzus Kristus dėl savo tiesų buvo nukryžiuotas, Tomo Akviniečio kai kurie darbai užslėpti kelis šimtmečius, Martinas Liuteris vos išvengė susidorojimo ir čia tie kuriems pavyko padaryti švaresnę religinę informaciją, o kiek tų, kurie bandė, bet nepavyko ir buvo sudeginti ant laužo… Nesakau, kad visi vedė į gilesnę ir švaresnę tiesą, bet sakau, kad tokių tikrai buvo. Ir visa tai yra ta pati žmonių problema, nesugebėjimas įsiklausyti į savo širdis, dėl ko jie tapo minių manipuliatorių grobiu. Kiekvienas iš mūsų turime atrasti Kristų savyje eidami širdies keliu, kuris veda į pabudimą tikrajai tiesai.

Kur įžvelgiu minusus Jėzaus Kristaus mokyme, kad šis mokymas buvo per šviesus. Žinoma labai patogu pridaryti nuodėmių ir lengva ranka sakyti, kad atiduodu Kristui, tai sužavėjo daugybė žmonių, bet karma yra ir ji veiks kiekvieną, nesvarbu kam kas savo negatyvą bandys permesti. Iš savo patirties konsultuojant žmones žinau, kaip negatyviai atsiliepia savo atsakomybių neprisiėmimas, o mūsų nuodėmės, tai mūsų atsakomybė. Toks jau Visatos dėsnis, kad kiekvienas turi savo tikrąjį kelią ir tam kely savo atsakomybes ir Jėzus taip pat pavaldus tam dėsniui. Kiekvieną dieną mums Dievas duoda galimybę pasirinkti, ar prisiimsim savo atsakomybes ir su jomis tapsim vis didesni, ar stengsimės jų išvengti, ko pasekmės bus nemalonios. Po Kristaus pasiaukojimo už žmonių nuodėmes Europa nuėjo į gūdžius viduramžius, kuriuose užfiksuota tokių amžių, kurie vadinami ‘‘Juodieji amžiai‘‘ ir jie iki šiol yra visiška paslaptis. Viduramžiai, tai žmonijos tobulėjimo stagnacija, o to viena iš pagrindinių priežasčių – globalus savo atsakomybių permetimas. Prieš atsirandant krikščionybei gyvavo tokia pažangi civilizacija, kaip Atlantida, vėliau Egiptas, Graikija, šiek tiek ir Roma. Šios valstybės turėjo savo išminčius, tokius kaip Platonas, Sokratas, Markas Aurelijus ir kiti, kurie kalbėjo apie Visatos dėsnius ir jais vadovaudamiesi tautas vedė į šviesesnį rytojų. Kai kurių iš šių vyrų tobulėjimas buvo paremtas stoicizmu, tai filosofinė kryptis, kurioje žmonės stengdavosi vis giliau suprasti Visatos dėsnius, o krikščionybė šią kryptį išstūmė ir ji beveik išnyko. Žinoma žmonėm lengviau buvo atsiduoti tam, kur nereikia gilintis, kur gali savo nuodėmes tiesiog permesti kažkam nesuvokdamas tikrosios jų priežasties, ar tiesiog nusipirkti indulgenciją ir tavo nuodėmės atleistos, o nesuvoktos nuodėmės toliau kartojamos. Galima šimtus kartų eiti į bažnyčia išpažinties, bet jeigu daromos nuodėmės vis tiek tos pačios, tai nieko nereiškia. Suvokus nuodėmes, jų priežastis, bei jų nebedarant, mūsų gyvenimai keičiasi kardinaliai į gerąją pusę. Dievui nereikia mūsų bažnytinių išpažinčių, jam reikia mūsų visapusiško tobulėjimo ir kai tai darai, imi justi Dievo stiprią pagalbą.

Viduramžiais tobulėjimas buvo užspaustas ir daugelis norėdami įnešti naujoves, buvo deginami ant laužo, kaip eretikai… Dažnai žmonės bijo nežinomybės ir dėl to prisiriša prie senų nusistovėjusių dogmų, bet tik nuėjus į nežinomybę atsiranda didesnis žinojimas. Noras lengviau, paprasčiau, noras savo pasirinkimus permesti kažkam, kad vestų, o ne vadovautis savo širdimi privedė prie dar didesnių sunkumų, privedė prie globalaus visuomenės kryžiaus nešimo ir tai puikiai iliustruoja viduramžiai.

KAS STOVI UŽ KRIKŠČIONYBĖS IR KOKIA KRYŽIAUS REIKŠMĖ?

Praeitoje ‘‘Gilyn į Visatos paslaptis‘‘ dalyje kalbėjau apie pagrindinius Žemės esybių egregorus. Taip pat minėjau, kad vienas iš tų egregorų, tai yra Akinių egregoras paženklintas šiuo ženklu:

Pasidairius įvairiose bažnyčiose šį ženklą tikrai sutiksite, o ir pavartę dolerį rasite jį ant jo. Būtent Akiniai ir stovi už krikščionybės. Šis ženklas dar kitaip vadinamas viską stebinti akis. Taip, ši akis labai daug mato, bet ji tikrai nėra Dievo akis. Akinių egregoro viršiausieji sukūrė bažnytinę sistemą, kurios pagalba gali nusiurbinėti daugybę žmonių. Įvairių veiksmų, programų, ritualų pagalba iš žmonių yra nusiurbiama gyvybinė, pinigų, tobulėjimo ir netgi vidinio matymo energija. Jie pasiima iš žmonių vidinį matymą, surenka jį į vieną vietą ir iš jų suformuoja viską stebinčią akį. Per šią akį jie stebi pasaulį ir pagal jame vykstančius procesus priima sprendimus jo valdymui. Mano vienas iš pagrindinių gyvenimo tikslų yra padėti žmonėms susigrąžinti šį aiškiaregystės gebėjimą iš šio viską matančios akies egregoro ir išmokyti juo naudotis einant savo širdies keliu. Tokio ritualo kaip krikštas metu yra nukertamas ryšys su Tėvu, o vidinis matymas paimamas ir nutekinamas į Viską stebinčios akies egregorą. Dažnai vaikai prieš krikštą mato visokius baubukus, ar kitas subtilių lygių būtybes, o po krikšto jų matymas dingsta. Tačiau negalima sakyti, kad ši sistema tik bloga, nes ji ne tik pasiima, bet kažkiek ir saugo žmones. Viskas priklauso nuo sielų brandos, jeigu siela brandi, tuomet ji turi prisiimti daugiau ir atsakomybių. Čia kaip šeimoje, juk tik gimusiam kūdikiui negalima duoti atsakomybių, nes jis tiesiog bus nepajėgus jų įgyvendinti. Paaugus vaikui atsiranda tokios atsakomybes, kaip klausyti tėvų, susitvarkyti kambarį, vėliau mokykla duoda dar daugiau atsakomybių, dar vėliau universitetas, bei darbas, kol galiausiai atsirišama nuo tėvų ir tampama savarankiškais. Taip ir su sielų branda, pradžioje žmonės netikintys Dievu ir jo nesuvokiantys yra kaip tie šeimoje gimstantys kūdikiai už kurių stovi kitos jėgos ir kontroliuoja jų gyvenimus. Brandesnės sielos tiki Dievu, bet nesivadovauja Visatos dėsniais arba aklai atsiduoda religijai. O brandžiausios yra tos, kurios per savo širdį atsirenka tobulėjimo kelią, moka tvarkytis ne tik fiziniam lygmenį, bet ir subtiliam. Krikštas, tai sutartis, kurioje už saugumą yra atiduodamas vidinis matymas. Bet jeigu mes gyvenimo keliu einam netinkamai, tai joks egregoras neapsaugos nuo karmos.

Kai žmogus tampa pasiruošęs, jis turi susigrąžinti atsakomybes už savo gyvenimą iš angelų, religijų, Motulės Žemės, Tėvo ar dar kažkieno kam jas yra atidavęs. O su atsakomybėm sugrįžta ir atitinkami gebėjimai, toms atsakomybėms įgyvendinti. Kai kurie žmonės bijo subtilių lygių, dar kitiems uždėtos programos, kad čia nesąmonė, ar kažkokia mistika, bet tai realybė, kuri yra neatsiejama kiekvieno žmogaus gyvenimo dalis. Ir nesvarbu, subtilų pasaulį priimat, neigiat, ar bėgat nuo jo, bet jis veikia kiekvieną.

KRYŽIAUS REIKŠMĖ

Kryžius turi keturias kraštines ir kiekviena iš jų atspindi žemės stichijas. Viršutinė kraštinė, tai oro stichija, vidurinė kairė kraštinė – ugnies, dešinė – vandens, apatinė – geležies, o pats susikirtimas – žemės stichija. Apatinė kryžiaus dalis matome, kad yra kur kas ilgesnė už viršutinę. Savo straipsnyje ‘‘STICHIJOS MŪSŲ GYVENIME‘‘ esu minėjęs už ką kiekviena stichija yra atsakinga, o geležies stichija atsakinga už patirtį, nusistovėjusias taisykles. Oro stichija atsakinga už naujas idėjas, naujus dalykus, subtilius lygius. Iš neproporcingų ilgių apatinės ir viršutinės kraštinių yra matoma, kad nusistovėjusios bažnytinės taisyklės spaudžia oro stichiją, ko pasekmė sunkiau į pasaulį ateina nauji dalykai, o apie subtilių lygių regėjimą bažnyčioje išvis nekalbama, nors pati Biblija tokiu principu ir parašyta. Žinoma, kaip gi gali jie kalbėti apie vidinį matymą, jeigu per bažnytinius ritualus jis yra paimamas. Pusiausvyrą atspindėtų pliuso ženklas, ar net svastika. Svastikos ženklą naudojo senovės lietuviai ir tai atspindėjo tų dienų pusiausvyrą. Svastikoje viršutinė kraštinė lygi su kitomis ir tai atspindėjo lietuvių žynių imtą informaciją iš subtilių lygių, kurią jie perduodavo žmonėms. Po Hitlerio siautėjimo pasaulyje, kurį jis vykdė po svastikos ženklu, šis dažniau apibūdinamas, kaip blogį pranašaujantis ženklas, o ne pusiausvyra. Bet šio ženklo istorija ir energetika daug gilesnė, nei ta, kuri jį nudažė antro pasaulinio karo spalvom…

Taip pat kryžius simbolizuoja  kančią. Yra uždėta krikščionybės daug programų su kryžiaus nešimu. Tokios, kaip kad ‘‘kiekvienas turi nešti  savo kryžių‘‘, bet mes į Žemę ateinam ne kryžių nešti, o tobulėti ir augti. O kai žmonės pasirenka nešti kryžių, tuomet jų tobulėjimo energija nusiurbia tie, kurie atsakingi, kad tokios programos, kaip ši būtų kuo daugiau žmonių uždėtos. Nuėmus subtiliame lygyje nuo žmonių kryžius, žinoma išsiaiškinus priežastis kodėl jie buvo uždėti, žmonėms žymiai palengvėja, nebejaučia prieš tai buvusio slėgimo, dingsta kūno skausmai, kurie su šiuo dalyku buvo susieję.

MARIJOS IŠAUKŠTINIMAS

Manau, kad Marija, Jėzaus Kristaus motina, buvo puiki moteris. Bet matau, kad jos puikumu pasinaudojo tam tikros jėgos, apie kurias jau prieš tai rašiau. Prieš atsirandant Marijai daugybė tautų garbino Motulę Žemę, ją garbino ir senovės lietuviai – pagonys. Motulė Žemė spinduliuoja materialią energiją ir žmogus turėdamas gerą ryšį su Žeme, gali sukurti daug daugiau įvairių dalykų fiziniame lygmenyje, tai yra apčiuopiamų dalykų. Krikščionybėje Motulė beveik niekur nefiguruoja, o ją pakeitė Marija. Marijos pastatymas į Motulės Žemės vietą įtakojo daugybės žmonių kanalo su Žeme nukirtimą. O su nukirstu kanalu žmonės daug mažiau gavo ir materializavimo energijos, ko pasekmė galėjo mažiau ir sukurti. Marijos išaukštinimo projektą sugalvoję jėgos, žmonėms skirtą materializavimo energiją pasisavino ir tokiu būdu pralobo. Motulė Žemė vaizduojama, kaip negyvas objektas, bet ji gyvas, sąmoningas organizmas su kuriuo atstačius ryšius ir kanalus sveikata pagerėja, sėkmė  padidėja, atsiranda didesnės galimybės kūrybai. Romos bažnyčia, tai projektas sukurtas nusiurbti ir valdyti žmones. Dabar šio projekto jau pabaigos pradžia, bet tos pačios jėgos sukūrė kitą labai pelningą projektą – bankų sistema. Kurios pagalba šalys grimzta į skolas, o asmenys, kurie stovi už šios sistemos tampa vis turtingesni… Bet bankai čia jau kita tema.

RITUALAI

Ten kur yra sąmoningumas, ten nėra ritualų. Ritualas, tai užprogramuotas veiksmų rinkinys, kuris daromas vis toks pats. Kodėl tai nesusiveda su sąmoningumu? Todėl, kad sąmoningume nėra programavimo daryti tą patį veiksmą, sąmoningume veiksmas yra pasirenkamas toks, koks yra optimaliausias pagal to meto energijas tikrinant per savo dvasinę širdį.

Krikščionybėje yra gausybė ritualų, vieną iš jų, tai yra krikšto ritualą ir jo pasekmes jau aptariau. Sekantį ir manau vieną žiauriausių krikščionybės ritualų aptarsiu dabar. Šio ritualo metu žmonės vizualizuoja vyną į kraują, o miltų ir vandens paplotėlį į kūną ir tai juk pats tikriausias kanibalizmas. Labai panašūs ritualai yra naudojami juodojoje magijoje,  tie kas juos įtraukė į krikščionybę manau tikrai suprato, ką jie reiškia ir kokį poveikį turi…

Fizinis lygmuo yra nulinis lygmuo, o virš jo yra fizinėmis akimis nematomi lygmenys. Kai kuriems iš šių lygmenų yra duoti pavadinimai, tai dvasinis lygmuo, mentalinis lygmuo, astralinis lygmuo ir t.t. Bet aš šiuos lygius skirstau tiesiog skaičiais +1, +2, +3…+150, o jų yra žemės egregoro sistemoje 150 pliusinių lygių ir 50 minusinių lygių. Pliusiniai lygiai eina virš fizinio lygmens, minusiniai po fiziniu lygmeniu. Paskutiniai minusiniai lygiai tai -40…., -50 yra pragariniai, kuriuose susiformavęs pragaro pasaulis. Žmonės per daug gyvenimų darydami negatyvą palieka savo sielos dalis tuose minusiniuose lygiuose, kas įtakoja sunkų ėjimą tolimesniuose gyvenimuose. Darant ritualą, kuris paremtas kraujo gėrimu ir kūno valgymu, žmonių kai kurios subtilaus kūno dalys patenka į minusinius lygius, kas sukelia sunkų judėjimą gyvenimo keliu.

MALDOS

Maldos turi stiprią jėgą, bet sąmoningume jų irgi nebelieka. Maldauti, tai reiškia kažko prašyti, arba išaukštinti. Bet Visatos vienas iš dėsnių yra, kad kiekvienas gauna tą, kam yra pasiruošęs. Todėl galim prašyti kiek tik norim, bet jeigu tam esam nepasiruošę, tai ir negausim. Sąmoningume šiuo atveju yra ryšys su Tėvu ir Motule per kuriuos yra gaunami suvokimai, kaip pasiekti savo tikslus, žinoma jeigu tie tikslai eina iš širdies. Tokiu būdu tikslams tampame pasiruošę ir juos įgyvendiname padarydami atitinkamus suvokimus, kurie aiškiai veda prie tikslo. Kartais maldaujant gali išsipildyti noras ir nepasiruošus, bet tokiu atveju bus pasirašyta sutartis su kažkokiom subtilių lygių būtybėm, arba šiuo atveju su krikščionybės egregoru, pagal kurią už šį išpildytą norą atiduosite kažką savo. Ir tas noras gali nublankti prieš tą, ką atiduosite už jį. Visatoje nieks nieko neduoda nemokamai, todėl geriausia per gyvenimą eiti vadovaujantis savo širdimi ir tokiu būdu padėti Visatai augti, tobulėti, o tai ji atsiųs reikalingas energijas tą padaryti.

Garbinti, tai reiškia išaukštinti. Maldų energija, tai išaukštinimo energija, kurią kalbant išaukštinamas Dievas, gali būti kelios dievybės, ar net žmogus. Sąmoningume išaukštinimo nebelieka, nes mes visi Visatoje esame lygūs. Nėra nei aukštesnio kelio, nei žemesnio, visų keliai skirtingi ir todėl jie lygūs. Nesvarbu ar Dievas, dievybė, benamis, prezidentas, paprastas darbininkas, vabaliukas, augalas, angelas visi mes lygūs ir turime ne aukštinti, o bendradarbiauti. Jeigu kažką išaukštinsit, tuomet save nužeminsit, ko pasekmė atsiras daugiau norinčių nužeminti jus, nes į tokią vietą Visatos akivaizdoje save pastatote. Jeigu kažką nužeminat, tuomet karmiškai gausite pamoką, kurios metu jus nužemins.

INFORMACIJA MATANTIEMS

    • Išsilyginkit Visatoje su visais, pajauskite visa savo esybe, kad nėra aukštesnių, ar žemesnių už jus.
    • Prašykit Tėvo ir Motulės Žemės, kad uždėtų reikalingas apsaugas, bei paruoštų jus šiam darbui su krikščionybės egregoru.
    • Prašykit savo DK (dieviškos komandos), kad paleistų situacijas automatiniam uždarymui, kurios susiję su krikščionybe ir kurias reikia uždaryti šiuo metu.
    • Prašykit savo DK parodyti kiek jūs nešate kryžių ir kokiose situacijose jie buvo uždėti. Tuomet prašykit Tėvo ir Motulės suvokimų, kaip tuos kryžius nusiimti ir su jais iškilusias situacijas išspręsti 100 procentų. Prašykit tose iškilusiose situacijose savo DK rodyti esmę ir suvokinėkit ją tol, kol širdis jaus, kad kryžių nusiėmėt. Jeigu situacijų pakilo daugiau nei viena, tuomet jas dėkit į dievišką karantiną ir prašykit parodytą tą, kurią pirmiausia reikia uždaryti, taip jos nesidubliuos, ir bus lengviau uždaryti.
    • Peržiūrėkit kokias sutartis esat pasirašę su krikščionybės egregoru ir suvokę nutraukit.
    • Prašykit savo DK, kad paleistų situacijas automatiniam uždarymui su viską matančios akies egregoru, bei sugrąžintų visas jūsų dalis iš jo.

Skaitant šį straipsnį neturi kilti negatyvo, nei į krikščionybės pusę, nei į mano pusę. Jeigu negatyvas vis dėl to kyla, tuomet reiškia, kad jūs šiam straipsniui tiesiog nepasirengę, o tuo pačiu nepasirengę ir sąmoningumui. Sąmoningumas, tai nėra skirstymas į blogus, ar gerus, sąmoningumas, tai suvokimas, kad jeigu mane kažkas veikia negatyviai, tuomet tai Visatos ženklas, kad kažką esu padaręs, ar darau ne taip ir tą turiu sutvarkyti. Krikščionybė taip pat nėra bloga, ar gera, ji tokia kokia yra su savo pliusais ir minusais. Todėl šiame straipsnyje parašytą informaciją nereikia primesti kitiems, nes ji skirta tiems, kas pasiruošę eiti į sąmoningumą ir pažvelgti, bei sutvarkyti savo giliąją gyvenimo pusę. Krikščionybė šiuo metu yra reikalinga milijonams žmonių, nes tai yra jų laiptelis į tobulėjimą, kurio nevalia prašokti. Bet aš jaučiu, matau, kad atsiranda vis daugiau žmonių, kuriems reikalinga sąmoningumo informacija, kurie nori suvokti gilesnę tiesą pakilę virš religinių dogmų išjausdami viską širdimi, bei atvėrę savo trečiąją akį. Todėl nereikia sakyti, kad kažkieno pasirinktas kelias blogas, nes kiekvieno iš mūsų kelias savitas.

Nebijokit sąmoningieji eiti tarkim į bažnyčią, nes aš irgi pavyzdžiui esu krikšto tėvas, jeigu kas iš artimųjų numiršta dalyvauju apeigose, nes sąmoningumas nėra priešprieša, sąmoningumas tai  darymas taip, kaip rodo širdis. Ir nereikia visko kardinaliai keisti, bei eiti į kraštutinumus, kartais užtenka tik per vidinį matymą uždaryti praėjimus, per kuriuos negatyviai gali jus paveikti. Pavyzdžiui kartais geriau pakrikštyti vaiką, nei nekrikštijus iš aplinkos susilaukti milžiniško kiekio negatyvo, kuris bus kenksmingesnis. Tiesiog reikia pasiruošti tokiems ritualams subtiliame lygyje ir nieks tuomet nenukirs su Tėvu kanalo, neatims matymo, ar neuždės nešti kryžiaus. Svarbiausia būti tolerantiškiems, lankstiems, sąmoningiems ir pasielgti kiekvienoje situacijoje taip kaip reikia. To ir linkiu visiems.

Iki susitikimo kitose ”Gilyn į visatos paslaptis‘‘ straipsnių ciklo dalyse.

Rokas Jarašius.