Nakties, šešėlių glūdumoj
Matau akis aš, demono baisiausio
Žvelgiu į jas, jos stingdo visą mano kūną
Žengiu artyn, tai akys mano praeities.
Žiūriu į savo tamsią pusę
Ji kelia baimę man, bet kartu ir žavi
Aš paimu ją ir veduos į šviesą
Tenai tampu, tuo, kas esu dabar.
Pilnatvė, užlieja mane visą
Tampu laimingas, tapęs savimi
Ir man nesvarbu, koks buvau anksčiau
Svarbiausia, koks esu dabar.
Rokas Jarašius 2016 01 19